Vertėjų įrankiai: latvių ir lietuvių kalbų dvikalbės leksikografijos tradicija

Seniausias ir patikimiausias vertėjų darbo įrankis – dvikalbis žodynas. Ne kartą istorijoje vertėjai patys buvo ir dvikalbių žodynų kūrėjai. Straipsnyje aptariama Latvijos ir Lietuvos – dviejų kaimyninių valstybių žodynų kūrimo raida, jų skirtumai ir paralelės. Jame teigiama, kad Latvija politiniu ir religiniu požiūriu yra artimesnė Estijai (abi valstybės patyrė Vokietijos politinę įtaką ir protestantiškąją liuteronų bažnyčios tradiciją, o Lietuvos istorija neatskiriama nuo katalikiškosios Lenkijos), o kalbos raidos, ir ypač leksikografijos raidos, požiūriu yra artimesnė Lietuvai, t. y. šioje srityje latvių ir lietuvių paralelės daug ryškesnės. Atsiradusi dėl poreikio versti religinius, o vėliau ir pasaulietinės literatūros tekstus, latvių ir lietuvių kalbų leksikografija išgyveno tuos pačius istorinius etapus: pirmųjų dvikalbių žodynų XVII a., tautinio Atgimimo laikotarpį XIX a. ir nepriklausomybės laikotarpį XX a. pradžioje. Per paskutiniuosius dvidešimt metų nepaprastai išaugus vertimo poreikiams atsirado ir labai daug naujų žodynų. Tarp jų dvikalbiai sudaro tik nedidelę dalį, bet vertėjams ir toliau jie yra svarbiausi.Translation needs tools, the oldest and most widespread of which are (bilingual) dictionaries. In the absence of the necessary language pair dictionary, translators seek advice in foreign language dictionaries. Translators have frequently been the authors of dictionaries themselves. Latvian and Lithuanian nations and languages, though kindred, have had a rather different history. Both historically and politically, developments in Latvian have been more parallel to Estonian than Lithuanian as both fell under German and Lutheran influence while Lithuanian had a Polish-bound Catholic history. Yet the development of their writing, translation and lexicography has followed a remarkably similar process and testifies to the common space of knowledge (Wissensraum). As with their lexicography, their bilingual dictionaries grew out of a connection between translation and religion. Both countries underwent a national awakening/awareness in the 19th century that led to a greater variety of translations and dictionaries. Notably, monolingual Latvian and Lithuanian dictionaries appeared only in the 20th century, testifying to the importance of bilingual lexicography in ensuring language contact. Bilingual dictionaries have dominated the lexicography scene of Latvia and Lithuania from the start until the present day. The twentieth century, with its expanding translation needs, produced an even greater variety of translations and bilingual dictionaries in both countries