Processes of language standardization in Norway and Lithuania

Straipsnyje atliekama lyginamoji kalbos standartizacijos proceso Lietuvoje ir Norvegijoje analizė. Aiškinamasi, kaip kalbos įvairovė tampa pripažintu standartu, kokios socialinės, politinės ir istorinės aplinkybės Lietuvoje ir Norvegijoje sudarė sąlygas lingvistinės normos formavimuisi ir kokias pasekmes šie procesai sukėlė. Atskleidžiama, kokiu būdu standartizacijos procesai gali būti įvelti į skirtingas kalbines ideologijas remiančių konkuruojančių grupių ir institucijų grumtynes. Norvegų pavyzdys rodo, kad žmonės nebūtinai pripažįsta vieną pasirinktą standartą ir šis priešinimasis tampa iššūkiu standarto teisėtumui; šiame kontekste aptariamas racionalusis pasipriešinimo standartui ir jo kvestionavimo pagrindas. Analizė atskleidė, kad kalbos suvienodinimo ir norminimo siekis glaudžiai susijęs su tautinės valstybės kūrimo ideologija. Nacionalinio atgimimo periodais ypač suaktyvėja kalbos purizmo tendencijos – šis reiškinys stebimas abiejų šalių kalbininkų (Aasen‘o ir Jablonskio) darbuose. Tyrimas parodė, kad tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje pradinėje stadijoje kalbos standartizacija atsirėmė į tarmes, kaip įkvėpimo šaltinį. Apibendrinama, kad bendrinės kalbos standarto (ar, Norvegijos atveju, dviejų jo variantų) įvedimas turi stiprų ideologinį aspektą, kuris įgyvendinamas per centralizuotą normų kodifikaciją. Abiejose šalyse kalbos standartizacija vaidina pagrindinį vaidmenį kalbos planavime ir yra nulėmusi straipsnyje aprašytus teisės aktų pakeitimus. Straipsnio pabaigoje pažymima vis didėjanti anglų kalbos įtaka, tapsianti neabejotinu iššūkiu kalbos tvarkytojams.The article performs a comparative analysis of the processes of language standardisation in Lithuania and Norway. It discusses the way a language variety becomes the standard language, the social, political and historical circumstances in Lithuania and Norway which provided the basis for the formation of linguistic norms and the consequences these processes caused. The article reveals the way standardisation processes can be involved into disputes between competing groups and institutions supporting different linguistic ideologies. The Norwegian example shows that people not always accept one selected standard, and such an opposition becomes a challenge to the legitimacy of the standard language. The rational opposition to the standard is analysed within this context. The analysis has revealed that the aspiration for the language unification and standardisation is related to the ideology of creation of a national state. During the period of national revival, tendencies of language purism become extremely prominent. This phenomenon can be observed in works of linguists of the both states (Aasen and Jablonskis). The research has revealed that the initial stage of the standardisation processes in the both states used dialects as the source of inspiration. The article states that the introduction of the standard language (or two variants of the standard language in case of Norway) has a strong ideological aspect, which is implemented through the centralised codification of norms. In the both states, the standardisation plays the key role in language planning and has determined amendments to legal acts described in the article. The article ends by noting that the increasing impact of the English language will become a challenge for language standardisation