Development of the standard Lithuanian language: ecolinguistic approach

Bendrinių kalbų teorija neišvengiamai susijusi su kalbos norminimo politika ir ideologija. Kalbos ideologija apima vertę, patirtį ir įsitikinimus, susijusius su žmonių kalbos vartosena ir diskursu, formuojamu instituciniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygiais. Pastaraisiais dešimtmečiais užsienio lingvistai bendrinių kalbų raidos teorijas ir jų ideologijas sieja su ekolingvistiniu požiūriu į kalbos norminimo reiškinius. Straipsnyje, remiantis Einaro Haugeno bendrinių kalbų raidos teorija ir ekolingvistikos teiginiais, apžvelgiami lietuvių bendrinės kalbos formavimosi etapai ir juos nulėmę veiksniai. Daroma išvada, kad lietuvių bendrinės kalbos raidos istorijoje galima įžvelgti labai ryškią politinių ir socialinių reiškinių įtaką. Lietuvių bendrinės kalbos raidos etapai greitai keitė vienas kitą, kai kurie net vyko greta ir tęsiasi iki šių dienų.The theory of standard languages is closely linked with the standardization policy and prevailing ideology. The language ideology comprises its value, experience and convictions related to language usage and its discourse being influenced at institutional, local and global levels. Recently, in the last decades, foreign linguists have linked the theories of the development of standard languages and their ideologies with an ecolinguistic approach towards language standardization phenomena. The article is based on Einar Haugen’s theory about the development of standard languages and ecolinguistic statements and presents the stages of developing the standard language as well as the factors having an influence on them. In conclusion, a strong political and social impact has been made on the development of the standard Lithuanian language. The stages of the progress of the standard Lithuanian language have rapidly changed each other, some have been held very close to one another and some still have been taken part