Spruce bark beetle risk rating in Norway spruce stands

Darbo objektas – žievėgraužio tipografo pažeistos eglės ir eglynai. Darbo tikslas – įvertinti eglės medžių tinkamumą žievėgraužiui tipografui ir potencia-lią liemenų kenkėjų riziką (sąlygų, palankių kenkėjams, susidarymo tikimybę) iš išorinių ir lengvai išmatuojamų medžio rodiklių. Darbo metodai – matuojamieji (matuotas atskirų medžių aukštis, diametras, žievės, brazdo ir balanos storis, radialinis prieaugis, nustatyta Krafto klasė ir sanitarinė būklė) ir sta-tistiniai (elementarioji statistika, parametrinių ir neparametrinių hipotezių tikrinimas, kladisti-nė analizė). Darbo rezultatai. Esant endeminiam žievėgraužio tipografo (Ips typographus) popu-liacijos lygiui (1999-2001 metais), apvaliuose fiksuoto spindulio bareliuose išmatavus 343 apgyvendintas žievėgraužio tipografo ir 661 sveikas egles (Picea abies) nustatyta, kad kenkė-jų apgyvendintos eglės daugiausia buvo vyraujančios medyne (70,1±2,5% II Krafto klasės), turėjo storesnę žievę (8,7±0,2 mm), buvo aukštesnės (23,0±0,3 m), didesnio diametro (31,8±0,6 cm) ir dažniau pažeistos kamieno puvinių (5,5±1,2%), negu sveikos (42,5±1,9% II ir 34,2±1,8% III Krafto klasių, žievė 7,9±0,1 mm, aukštis 19,2±0,3 m, diametras 23,9±0,4 cm, kamieno puvinių dažnumas 1,9±0,5%). Išmatavus 168 pažeistų ir 382 sveikų eglių radialinį prieaugį (metinės rieves plotį) nustatyta, kad žievėgraužio tipografo apgyvendinti medžiai vi-są laiką augo geriau negu kiti, išskyrus paskutinius 5 metus iki apgyvendinimo. Užpulti me-džiai buvo labiau nukentėję nuo 1992 metų sausros; greičiau atsigavę medžiai buvo mažiau tinkami tipografui. Svarbiausias rodiklis klasifikaciniuose eglynų skirstymo pagal žievėgrau-žio tipografo pažeidimo riziką modeliuose yra eglės skerspločių suma (skalsumas) – jei eglės skerspločių suma mažesnė negu 17,8 m²/ha, pažeidimo rizika (tikimybė) yra 20%; jei eglės skerspločių suma yra nuo 17,8 iki 46,9 m²/ha, pažeidimo rizika – 55%; jei suma didesnė negu 46,9 m²/ha, pažeidimo tikimybė – 83%.Analysis of 343 spruce bark beetle (Ips typographus) attacked and 661 healthy Nor-way spruce (Picea abies) trees in fixed radius plots at endemic population level (199-2001) revealed that damaged trees were co-dominant in the stand (70.1±2.5% trees belong to II Kraft class), had thicker bark (8.7±0.2 mm), were higher (23.0±0.3 m) and thicker (dbh=31.8±0.6 cm) and with higher frequency of stem rot (5,5±1,2%) if compared to healthy spruce (42,5±1,9% of II and 34,2±1,8% of III Kraft class, bark thickness 7,9±0,1 mm, height 19,2±0,3 m, diameter 23,9±0,4 cm, stem rot frequency 1,9±0,5%). Measuring radial incre-ment of 168 Ips attacked and 382 healthy trees revealed that trees, susceptible to Ips typog-raphus attacks have been growing better all the time, except last five years prior to attack. Drop of radial increments is considered to be outcome of drought in 1992; faster recovered spruce trees were less vulnerable to bark beetles. Key indicator to range spruce stands by bark beetle risk appeared to be spruce basal area: less than 17.8 m²/ha – bark beetle risk is low (20%), spruce basal area in the range from 17.8 to 46.9 m²/ha – risk is moderate (55%), if gre-ater – risk is high (83%).Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta