Profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų ryšys: Lietuvos socialinių pedagogų atvejis

In this paper we examine relationships between teacher burnout and their mana-gement competencies and address the calls to expand individual-focused burnout theories by including other factors. We focus on educators called “social pedagogues” in Lithuania. Because this profession includes teaching and social work responsibilities, the case Lithuanian social pedagogues can expand theoretical and practical understandings of supporting varied teacher educational roles and responsibilities. 103 randomly selected Lithuanian social pedagogues were asked to complete a burnout and management competency scales. Correlational analyses revealed the existence between burnout and management competencies, particularly impacting burnout in the personal accomplishment dimension. Analyses suggest that the burnout problem may in part be addressed by providing educators with management training.Ch. Maslach, W. B. Schaufeli’o ir M. P. Leiterio (2001) raginimas plėtoti perdegimo teoriją atliekant naujus tyrimus, kurie pagilintų perdegimo priežasčių supratimą, paskatino mokslininkus visame pasaulyje vykdyti profesinio perdegimo tyrimus ir ieškoti profesinio perdegimo ryšio su įvairiais individualiais ir situaciniais perdegimo veiksniais. Tačiau individualių ir situacinių veiksnių integracijos aspektas lyg šiol yra tyrimų silpnoji grandis. Tai paskatino mus sutelkti dėmesį būtent į šią perdegimo priežasčių sferą. Plėtojant perdegimo teoriją ir siekiant paaiškinti profesinį perdegimą naujais veiksniais, kurie integruoja individualius bei situacinius aspektus, šiame straipsnyje nagrinėjamas edukatorių perdegimo ir jų vadybinių kompetencijų ryšys, nes pastarosios apima individualius ir situacinius profesinės veiklos aspektus. Dėmesys telkiamas į edukatorius, kurie Lietuvoje vadinami socialiniais pedagogais. 103 atsitiktinai parinkti Lietuvos socialiniai pedagogai buvo pakviesti užpildyti perdegimo ir vadybinių kompetencijų klausimynus. Koreliacinė analizė atskleidė, kad egzistuoja vadybinių kompetencijų ryšys su profesiniu perdegimu, ypač su šio perdegimo asmeninių pasiekimų komponentu. Koreliacinė analizė parodė neigiamą, bet statistiškai reikšmingą socialinių pedagogų profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų ryšį (r = –0,272; p = 0,005): žemesni perdegimo įverčiai buvo labiau susiję su aukštesniais vadybinių kompetencijų įverčiais. Ta pati silpna tendencija buvo nustatyta detaliau analizuojant socialinių pedagogų profesinio perdegimo ryšį su visais vadybinių kompetencijų komponentais: planavimo (r = –0,354; p = 0,000), organizavimo (r = –0,300; p = 0,002), vadovavimo(r = –0,294; p = 0,003) ir kontrolės (r = –0,252; p = 0,010). Todėl galima teigti, kad didesnis profesinis perdegimas labiau susijęs su silpnesnėmis vadovavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės kompetencijomis. Palyginti stipresnė ši sąsaja su planavimo kompetencija – profesinis perdegimas dažniau būdingas tiems specialistams, kurių planavimo kompetencijos yra silpnesnės. Tyrimo rezultatai padeda praplėsti teorinį supratimą apie profesinio perdegimo veiksnius, ypač individualių ir situacinių veiksnių integracijos sferoje. Paaiškėjo, kad vadybinės kompetencijos, atspindinčios individualius ir situacinius profesinės veiklos aspektus, yra susijusios su profesiniu perdegimu ir gali daryti įtaką profesiniam perdegimui. Nustatyta neigiama profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų koreliacija svarbi ir praktiniu požiūriu. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir siekiant sumažinti socialinių pedagogų bei kitų edukatorių profesinį perdegimą tikslinga padėti šiems profesionalams plėtoti vadybines kompetencijas. Tikėtina, jog vadybinių kompetencijų plėtojimas padės jiems jausti didesnį pasitenkinimą darbu bei dirbti efektyviau. Kartu jie labiau prisidės prie sėkmingos vaikų bei suaugusiųjų socializacijos