Baltų-slavų akcentologija, Auslautgesetze ir baltų kalbų postpoziciniai vietininkai.

Straipsnyje aptariama baltų kalbų postpozicinių vietininkų istorija, remiantis šiuolaikine baltų-slavų akcentologija ir baltų Auslautgesetze. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs vietos linksnių kirčiavimą, buvo baltų-slavų enclinomena raida baltų kalbose. Kai formavosi postpoziciniai vietininkai, enclinomena dar buvo kalbos sistemos dalis. Tai davė pradžią galūniniam tokių formų, kaip o-kam. vns. all. *miśkā+pr̲̲, kirčiavimui. Kai enclinomena išnyko vardažodžio sistemoje, kirtis buvo atitrauktas į artimiausią skiemenį, lydimas akūtinės metatonijos (plg. *miśkā+pr̲̲ >*miśkā̲̍pre̲̲, lie. miškóp(i)). Tokiu būdu atsirado postpozicinių vietininkų formos su nelaukta kirčio vieta ir (ar) nelaukta akūtine priegaide. Kitas svarbus faktorius buvo Sosiūro dėsnis, kuris vyko gerokai vėlesniu laikotarpiu lietuvių kalbos priešistorėje. Kitos išvados, kylančios iš šio straipsnio išeities pozicijos: 1) iliatyvas, aliatyvas ir adesyvas atsirado prabaltų laikais dėl uraliečių kalbų įtakos. Inesyvas buvo sukurtas rytų baltų laikotarpiu; 2) adesyvas buvo sudarytas iš datyvo, kaip pirmasis siūlė Rosinas (2000); 3) lokatyvas ir daugiskaitos iliatyvas patyrė svarbių inovacijų rytų baltų laikais; 4) aliatyvo ir adesyvo adpozicinė prigimtis buvo jaučiama gerokai ilgiau nei iliatyvo ir inesyvo, kas lėmė iš dalies skirtingą šių linksnių raidą; 5) kai kurių vietininkų formos aiškinamos naujai (i- ir u-kam. vns. datyvas ir adesyvas; ā- ir ē-kam. vns. lokatyvas ir inesyvas; u-kam. vns. inesyvas; dgs. iliatyvas).The article discusses the history of the Baltic secondary local cases within the framework of modern Balto-Slavic accentology and recent advances in our knowledge of the Baltic Auslautgesetze. The main factor determining the accent of the local cases was the development of Balto-Slavic enclinomena in Baltic. When the local cases were created enclinomena were still preserved, leading to word forms with stress on the original adposition (e.g. o-stem all. sg. *miśkā+pr̲̲). When nominal enclinomena were lost the accent shifted to the immediate left with concomitant métatonie rude, yielding *miśkā̲̍pre̲̲ (Lith. miškóp(i), in contrast with gen. sg. mìško). This was the origin of unexpected stress position and unexpected acute intonation in the secondary local cases. Another important factor was Saussure’s law, which took place at a much later stage in the immediate prehistory of Lithuanian. Other conclusions emanating from the accentological approach of this article include the following: 1) the illative, allative and adessive go back to Proto-Baltic and reflect Uralic influence. The inessive was created in East Baltic; 2) the adessive was built on the dative, as first proposed by Rosinas (2000); 3) the local cases underwent a number of innovations in East Baltic, most saliently in the illative plural and the locative; 4) the adpositional nature of the allative and adessive was perceived for a considerably longer period of time than that of the illative and inessive, which determined a partly different development of these cases; 5) finally, new accounts are proposed for some of the local cases (i- and u-stem dative and adessive singular; ā- and ē-stem locative and inessive singular; u-stem inessive singular; illative plural)