Postmetafizinės Ungrund principo prielaidos Schellingo laisvės filosofijoje

During the last decades, as the revival of German classical philosophy has been noticed in the fields of academic philosophy, the ideas of J. F. W. Schelling are being significantly reconsidered. The dominant schema, according to which Schelling is identified as one of the modern metaphysical thinkers whose philosophy is interpreted in the light of German idealism leaving him only as a transitory figure between Fichte and Hegel, has become highly disputable. The article claims that the concept of “Ungrund”, which is presented in Schelling’s treatise Philosophical Inquiries into the Essence of Human Freedom, reveals horizons of post-metaphysical thinking. By assuming the metaphysics as ontotheology and reconsidering contemporary post-idealistic interpretations of Schelling (Tritten, Freydberg, Bowie), the concept of “Ungrund” is presented as a structural inversion of ontotheology through a ternary scheme, i.e. by re-evaluating it from three different perspectives: τὸ ὄν, Θεός and λόγος.Pastaraisiais dešimtmečiais akademinės filosofijos baruose klasikinei vokiečių filosofijai vėl įgyjant aktualumą, ypatingo dėmesio sulaukia F. W. J. Schellingo idėjos. Tampa abejotina ilgą laiką vyravusi schema, pagal kurią Schellingas traktuojamas kaip vienas iš Naujųjų laikų „metafizikų“, o jo filosofija interpretuojama vokiečių idealizmo raidos kontekste suteikiant jam tik tarpinės figūros tarp Fichte’s ir Hegelio vaidmenį. Straipsnyje teigiama, jog Schellingo traktate „Žmogaus laisvės filosofija“ suformuluotas Ungrund principas atveria postmetafizinio mąstymo orientyrus. Remiantis tradicinės metafizikos kaip onto-teo-logijos samprata ir post-idealistinėmis Schellingo interpretacijomis, šį principą mėginama pateikti kaip struktūrinę ontoteologinio modelio inversiją tiriant jį trimis aspektais: per τὸ ὄν, Θεός ir λόγος matmenų išsklaidą