Viena filosofinių istorijos apmąstymo principų sankirta

In the paper the philosophical conceptions of history of I. Kant and J. G. Herder are contrasted and an attempt is made to find the role of the critical philosophy in the development of the philosophy of history. It is supposed, that in the critical philosophy of I. Kant for the first time the history of mankind manifested itself as the history of freedom. However, the view according to which the history presents by itself the formation of freedom, leads I. Kant to the counterposition of natural and intelligible worlds. Freedom as the prerequisite of morality and state as the prerequisite of freedom according I. Kant present by itself the main targets with the help of which the nature controls the history of mankind.Straipsnyje, palyginant J. G. Herderio ir I. Kanto istorijos filosofines koncepcijas, bandoma nustatyti kritinės filosofijos įtaką istorijos filosofijos raidai. Aptariama J. G. Herderio organinių jėgų koncepcija. Jo nuomone, gamtos reiškiniai savo sąrangos požiūriu – tai nuolat sudėtingėjanti grandinė, kurią vainikuoja žmogus. Šios sekos sudėtingesnių narių sąrangos elementai yra paprastesnių gamtos reiškinių struktūros. Ši koncepcija yra bandymas įveikti Švietimo pasaulėžiūros antiistoriškumą, kaip mechanistinio pasaulėvaizdžio apraišką. I. Kanto kritinėje filosofijoje žmonijos istorija pirmą kartą buvo atskleista kaip laisvės istorija. Istorija skleidžiasi laike ir erdvėje ir yra reiškinių pasaulio dalis. Žmogus yra laisvas tik kaip protinga būtybė, kai jo valios priežastis yra savaiminga. Žmonijos istorija yra proto užuomazgų puoselėjimo, žmogaus proto lavėjimo istorija. Žmonijos istorija yra ir laisvės, kaip dorovės galimybės, istorija, o žmonijos istorijos galutinis tikslas yra arba pati laisvė, arba šis tikslas organiškai susijęs su ja. Laisvė ir valstybė yra du to paties proceso aspektai: vienas išreiškia žmogaus, kaip dorovinės būtybės esmę, kitas garantuoja jos raiškos sąlygas