E. Nagelio logikos koncepcija

The idea of universal logic is characteristic of the gnoseology of the 17th and 18th centuries. In the second half of the 19th century in close relationship with the development of logics and the formation of mathematical logics the problem of the origins of logics has arisen. Neopositivism discusses the problem in the context of Kant’s dichotomy of synthetic and analytic propositions and relates the rules of logic to the latter sort of propositions. E. Nagel takes the same position. In opposition to the descriptive and ontological conception of logics he tried to create “logic without an ontology”, but naturalistic origins of his philosophy undermined such an attempt. This explains why his neopositivistic solution of the problem is supplemented by instrumentalist statements and the inference of some kind of link between logical principles and the object is made.Straipsnyje analizuojama E. Nagelio logikos koncepcija. Teigiama, kad XVII–XVIII a. gnoseologiniams tyrinėjimams būdinga logikos universalizacijos idėja. XIX a. antroje pusėje besiformuojant matematinei logikai, teiginių skaičiavimui, iškyla aktuali logikos prigimties ir teorinio statuso problema. Neopozityvizmas šią problemą sprendė I. Kanto sintetinių ir analitinių teiginių perskyros kontekste, visus logikos teiginius laikydami analitiniais. E. Nagelis savo logikos sampratą taip pat priešpriešino deskriptyviniam, ontologizuotam jos variantui siekdamas sukurti logiką be ontologijos, tačiau tokiam siekiui trukdė jo filosofijos natūralistinis pobūdis. Pradėjęs šią problemą spręsti neopozityvistiniu būdu, E. Nagelis papildo šį sprendimą instrumentalistiniais teiginiais ir galiausiai prieina išvadą, kad loginiai principai turi tam tikrą ryšį su tyrimo objektu. Logikos principai, funkcionuojantys kaip būtinos tiesos, yra performuluojami į objektinės kalbos teiginius. E. Nagelis loginių principų sistemos pasirinkimo pagrindu laiko tyrimo veiklos efektyvumą: žmogaus veikla gali būti sėkminga tik tiek, kiek adekvačiai jis sugauna realybės ryšius ir juose esančias objektų savybes