Visuotinybė pažinimo procese

The article is devoted to the gnoseological views of V. Solovyov, a Rusian idealist philosopher. The author of the article shows that in spite of V. Solovyov’s attempts to overcome “one-sidedness” of the gnoseology of European rationalistic idealism, the theory of cognition as suggested by V. Solovyov is found to be none other but an endeavour to “supplement” the gnoseology of German idealists with mystical elements. Thus the Hegelian pan-logicism was replaced by a peculiar pan-mysticism since the Hegelian Reason as the basis of the world unity was replaced by the mystical All-Unity on the basis of which V. Solovyov believed to overcome the dualism of the subject and object. The author finds the cognition mechanism suggested by V. Solovyov to be a mystified Kantianism supplemented with some elements of Plato’s theory of ideas. In this way the theory of gnoseology by V. Solovyov is found to be a retrogression as compared with the gnoseological conceptions or the German idealists since V. Solovyov restored to life the tradition of the medieval scholasticism and theology.Straipsnyje analizuojama rusų filosofo Vladimiro Solovjovo filosofijos visuotinybės principas. Teigiama, kad šis principas jo filosofijoje taikomas ne tik ontologijoje ir visuomenės teorijoje, bet ir gnoseologijoje. Visuotinybė pažinimo teorijoje reiškia, kad įveikiama subjekto ir objekto priešprieša, pašalinamas dualizmas. Kadangi subjektas ir objektas yra visuotinybės nariai, tai tarp jų nėra substancinio skirtumo. Visuotinybė yra pasaulio prasmė ir protas, paslėpta pasaulio tiesa, tikrasis pasaulio elementų santykis, tai, kas turi būti aktualizuota pasauliniame visuotinybės tapimo procese. V. Solovjovui absoliuti tiesa – hipostazuotas reiškinių sąryšis – yra sustingusi, amžina mistinė pasaulio tvarka, iš karto ir visiškai atsiskleidžianti momentiniame pažinimo akte. Pagrindiniai V. Solovjovo pažinimo teorijos elementai yra intelektinė intuicija, ekstazė, mistinis stebėjimas. Pažinimo aktą sudaro tikėjimas besąlygine daikto būtimi, intelektinė daikto idėjos intuicija (vaizduotė) ir kūrybinis proto aktas