Palyginimas fizinės geografijos pamokose

Comparison plays an important role in the cognitive processes of objective laws of natural and social development. Marxism-Leninism classics made a wide use of it by analyzing the regularities of society development. Comparison in geography science is also widely applied for establishment of the laws of natural progress. Reorganizing schools and seeking to actively assist students in learning to assimilate the taught material and consolidate their knowledge, a significant role is played by comparisons which foster students’ thinking and allow them avoiding formalism in learning. Despite that, the matter of using comparison in learning processes is scarcely investigated. In this article the authors examine some instances of comparison used in teaching the school course on Physical Geography. According to the authors, the concepts of contrasting and comparison should be separated. Contrasting is understood by the authors as simple juxtaposition of territories and other geographical objects to each other without any deeper analysis. Comparison, on the other hand, is defined as juxtaposition which is followed by a deep analysis of phenomena and objects. This analysis can be performed according to the following plan: a) explication of similarities, b) explication of differences, c) explication of the reasons conditioning these similarities and differences. The authors subdivide contrasting and comparison into the ordinary and complex. The first include: numerical, visual, and literary contrasting; the second-componential and complex comparison. The numerical contrasting shows the ratio of territories and objects expressed in numbers. The visual contrasts show in brief visual form the essence of the investigated objects. The literary contrasts in brief literary form reveal the characteristic traits of geographical objects. The componential comparison is a comparison conducted according to the components of natural environment (relief, climate, soil, and vegetation). The complex comparison is carried out with regard to all the complex of physical-geographical conditions of the compared territories. The article reviews the methods of usage of comparisons in Geography lessons in teacher’s speech, application of visual aids and performing practical works. Moreover, comparisons are analyzed in their application during different structural parts of a lesson: revising and questioning, lecturing the new material, assigning homework. At the end of the article, short generalizations and conclusions are provided. 1. The use of comparison allows: a) Better explanation of natural phenomena previously unknown to students; b) developing students’ geographical thinking; c) integrating separate units of the school Geography course; d) boosting teachers and students’ creative initiatives. 2. Comparisons are used with the aim to: a) Formulate geographical concepts to students; b) highlight geographical relations and regularities; c) explicate the development processes of natural environment and societies; d) summarize and systemize the learned material; e) improve communist education of the youth. 3. The use of the comparison method in lessons develops materialist outlook and dialectic thinking in students.  Comparison activates the learning process and facilitates better assimilation of the syllabus; therefore, it should be widely used in school Geography lessons.Palyginimas užima svarbią vietą gamtos ir visuomenės vystymosi objektyviųjų dėsnių pažinimo procese. Marksizmo-leninizmo klasikai jį plačiai naudojo analizuojant visuomenės raidos dėsningumus. Geografijos moksle palyginimas taip pat plačiai naudojamas norint nustatyti gamtos vystymosi dėsnius. Reorganizuojant mokyklas ir siekiant aktyviai padėti moksleiviams įsisavinti mokymo medžiagą bei sutvirtinti jų žinias didelę reikšmę turi palyginimai, kurie skatina mokinių mąstymą ir leidžia išvengti formalizmo mokantis. Nepaisant to, palyginimo naudojimo mokymosi procese klausimas yra mažai ištirtas. Šiame straipsnyje autoriai nagrinėja kai kuriuos palyginimų panaudojimo dėstant fizinės geografijos mokyklos kursą klausimus. Anot straipsnio autorių, reikia atskirti sugretinimo ir palyginimo sąvokas. Sugretinimą autoriai supranta kaip paprastą teritorijų ir kitų geografijos objektų priešpastatymą vieną kitam be gilesnės jų analizės. Tuo tarpu palyginimą autoriai apibrėžia kaip tokį priešpastatymą, kuris yra lydimas gilia reiškinių ir objektų analize. Ši analizė gali būti atliekama pagal tokį planą: a) panašumų išaiškinimas, b) skirtumų išaiškinimas, c) šiuos panašumus ir skirtumus sąlygojančių priežasčių išaiškinimas. Palyginimus ir sugretinimus autoriai skirsto į paprastuosius ir sudėtinguosius. Prie pirmųjų priskiriami: skaitmeniniai, vaizdiniai ir literatūriniai sugretinimai; prie antrųjų – komponentiniai ir kompleksiniai palyginimai. Skaitmeniniai sugretinimai rodo skaičiais išreikštą sugretinamų teritorijų arba objektų santykį. Vaizdiniai sugretinimai trumpa vaizdine forma atspindi tiriamųjų objektų esmę. Literatūriniai sugretinimai trumpa literatūrine forma atskleidžia geografiniams reiškiniams būdingus bruožus. Komponentiniu palyginimu vadiname tokį, kai lyginama pagal gamtinės aplinkos komponentus (reljefą, klimatą, dirvožemį, augmeniją). Kompleksinis palyginimas atliekamas atsižvelgiant į visą lyginamų teritorijų arba objektų fizinių -geografinių sąlygų kompleksą. Straipsnyje yra apžvelgiami palyginimų panaudojimo geografijos pamokose būdai šnekamojoje mokytojo kalboje, naudojant vaizdines priemones ir atliekant praktinius darbus. Be to, nagrinėjamas palyginimų panaudojimas atskirose struktūrinėse pamokos dalyse: kartojant ir apklausiant, dėstant naują medžiagą, skiriant namų darbus. Straipsnio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai ir išvados. 1. Palyginimo panaudojimas leidžia: a) Geriau išaiškinti iki šiol mokiniams nežinomus gamtos reiškinius; b) ugdyti mokinių geografinį mąstymą; c) sujungti atskirus mokyklinio geografijos kurso skyrius; d) vystyti mokytojo ir mokinių kūrybinę iniciatyvą. 2. Palyginimai naudojami siekiant: a) suformuoti mokiniams geografines sąvokas; b) išryškinti geografinius ryšius ir dėsningumus; c) išaiškinti gamtinės aplinkos ir visuomenės vystymosi procesus; d) apibendrinti ir susisteminti išmoktą medžiagą; e) ugdyti jaunimo komunistinį auklėjimą. 3. Palyginamojo metodo naudojimas pamokose vysto mokinių materialistinę pasaulėžiūrą ir dialektinį mąstymą. 4. Palyginimas aktyvina mokomąjį procesą ir padeda sąmoningai įsisavinti mokomąją medžiagą, dėl to jis turi būti plačiau naudojamas mokykloje geografijos pamokose