Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo pakopas

1. The purpose of this survey was to find out how the process of distinction of grammatical knowledge systems of similar morphological and syntactic word concepts develops. A complex interaction of this knowledge (whose individual traits have both similarities and differences) requires to analyze “the difference inside the sameness” (Engels) and thus helps to identify different stages of development of the most complex form via contrasting distinctive objects. The quality of contrasting (as the substantiation of difference) was the key criterion for determination of the stages of differentiation of similar grammatical knowledge. 2. For that purpose, an individual declarative experiment was carried out with 19 students of the sixth grade and 23 students of the seventh grade. The object of investigation was to examine students’ abilities to distinguish (practically and theoretically): a) a noun and a subject of a sentence; b) a verb and a predicate; c) an adjective and an attribute; d) a part of speech and a part of a sentence. At the beginning students had to mark in the text, for instance, verbs and predicates, then define them and point out their differences. 3. Five stages of differentiation of parts of speech from parts of sentence, characteristic to students, have been established: first, when parts of speech and parts of sentence are considered absolutely identical or just ranged (without any identification in any sense); second, when established similarity and difference are not yet inter-dependable as grammatical categories of gender and voice (similarity is not yet a basis to establish a difference); third, when determination of an outer inessential difference is based on identification of a general feature; fourth, differentiating is made according to the main but not equivalent to parts of speech and parts of sentence, feature; fifth, differentiation through sameness according to essential feature. 4. The fact that the majority of students in VI-VII grades remain in the third and fourth stages can be explained by an unsolved issue in grammar teaching methods regarding contrasted parts of speech and parts of sentence, and the course-book of their the mother tongue does not include the comparison of these grammatical concepts (nor possibilities to compare them).1. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip vystosi panašios morfologinės ir sintaksinės žodžio sąvokų gramatinių žinių sistemų skyrimo procesas. Sudėtinga šių žinių (kurių atskiri požymiai turi ir bendrumų, ir skirtumų) sąveika reikalauja nagrinėti „skirtingumą tapatybės viduje“ (Engelsas) ir tokiu būdu padeda nustatyti skirtingas sudėtingiausios skyrimo formos per skiriamųjų objektų gretinimą išsivystymo pakopas. Gretinimo (kaip skirtingumo pagrindimo) kokybė buvo pagrindinis kriterijus nustatant panašių gramatinių žinių skyrimo pakopas. 2. Tuo tikslu buvo atliktas individualus konstatuojamasis eksperimentas su 19 šeštos klasės ir 23 septintos klasės mokiniais. Buvo tiriamas mokinių gebėjimas skirti (praktiškai ir teoriškai): a) daiktavardį ir veiksnį; b) veiksmažodį ir tarinį; c) būdvardį ir pažyminį; d) kalbos dalį ir sakinio dalį. Iš pradžių mokiniai turėjo pažymėti tekste, pavyzdžiui, veiksmažodžius ir tarinius, paskui juos apibūdinti ir nurodyti jų skirtumus. 3. Buvo nustatytos penkios moksleiviams būdingos kalbos dalių ir sakinio dalių skyrimo pakopos: pirmoji – kai kalbos dalys ir sakinio dalys arba visiškai tapatinamos, arba tik sustatomos (be jokio jų tapatinimo kokia nors prasme); antroji – kai nustatytas bendrumas ir skirtumas dar nėra susiję tarpusavyje kaip giminė su rūšimi (panašumas dar nėra pagrindas skirtumui nustatyti); trečioji – kai išorinio neesminio skirtumo nustatymas yra paremtas bendro požymio konstatavimu; ketvirtoji – skyrimas vyksta pagal pagrindinį, bet nelygiareikšmį kalbos dalims ir sakinio dalims, požymį; penktoji – skyrimas per tapatumą remiantis esminiu požymiu. 4. Tai, kad dauguma VI – VII klasių moksleivių lieka trečioje ir ketvirtoje pakopose, galima paaiškinti tuo, kad gramatikos dėstymo metodikoje nėra išspręstas klausimas dėl kalbos dalių ir sakinio dalių lyginimo, o gimtosios kalbos vadovėlyje nėra šių gramatinių sąvokų lyginimo (o taip pat galimybių jas palyginti)