Kultūrinio konteksto reikšmė vertinant architektūrinį kompleksą

Generally architectural complexes are evaluated and interpreted on the basis of denotative knowledge without taking into account additional background information regarding a broader cultural context. The value of objects is defined superficially operating with accidental historical, cultural and aesthetic information. Usually final evaluation is presented summing up all the revealed qualities. however, this summing approach has an essential disadvantage because it neglects the recursive character of perception and comprehension. In such a situation some external contextual knowledge that corresponds with archetypical information has to be added. Such an information points up holistic aspect of mental representations of certain architectural complexes. Thanks to accepting controversial stimulants the connotations that are very important for a deeper understanding of essential features and final qualification of a complex are introduced. The process of understanding has resemblance with solving of a riddle, finding the key of enigma. Such a process is based on the so­called aesthetic comprehension rather than on logic deduction. In order to enable the process of comprehension additional cultural information has to be revealed in the moment of evaluating decision act. These measures enable to take into account a broader cultural context. The best prototype of the structure for presenting such an additional information is the model of a dynamic semantic dictionary – Thesaurus. The paper is based on semantic analysis of Lentvaris Manor Park ensemble as a complex of cultural heritage importance. The mechanism, how a broader relevant context represented in an additional text (as a fragment of Thesaurus) is helpful to define the proper value of complex objects, is explained. Santrauka Šiuo metu architektūriniai kompleksai iš esmės vertinami nepasitelkiant papildomos kontekstą paryškinančios informacijos arba kontekstas pristatomas ribotai, remiantis įdomesniais statiškai traktuojamais faktais apie sukūrimo laikotarpį, apie kūrėjus, stilių. Manoma, jog kuo daugiau įdomesnių savybių, kurių svarba nekelia abejonių turintiems apibrėžtą kvalifikaciją, atskleidžiama, tuo objektas vertingesnis. Tačiau taip žiūrint neįvertinama tai, kad tikroji komplekso, jo dalių vertė atsiskleidžia dinamiškai veikiant papildomai informacijai apie kultūrinius kodus, liudijančiai apie komplekso objektų sąsajas su kultūrinėmis idėjomis. Ši papildoma informacija, kuri pristato kultūrinius archetipus, figūruojančius ne „Aš“, o „Mes“ plotmėje, aktualizuoja svarbias gilesniam objekto vertės suvokimui konotacijas. Nediferencijuotas visumos suvokimas vertinimo akto metu aktyvizuoja ikirefleksiniu suvokimu pagrįstos vaizdinių kalbos dešifravimą; tai procesas, analogiškas mįslės įminimui. Tokiomis sąlygomis vertintojui objekto vertė atsiskleidžia ne per „loginį“, o per „estetinį supratimą“. Papildomas tekstas, kurio struktūra galėtų būti artima tezaurui, iš esmės pristatytų aktualius kultūrinių archetipų rinkinius, kurie, patekę į vertintojo akiratį, leistų praplėsti kultūrinį kontekstą ir paskatintų adekvatesnį bei motyvuotesnį architektūrinio komplekso vertės suvokimą. Lentvario dvaro parko ansamblio semantinės analizės pavyzdžiu parodoma, kaip praplėtus kontekstą galima išsamiau atskleisti objektų kultūrinę vertę. Dabar šio parko kaip komplekso vertė apibrėžiama remiantis paviršutiniška istorine, kultūrine ir estetine informacija. Reikšminiai žodžiai: architektūrinių kompleksų vertinimas, architektūros konceptinė interpretacija, kultūrinis kontekstas, vertinimo proceso psichologinis pagrindas, Lentvario dvaro parko semantikos bruožai