Kūrybos visuomenė: tyrimo metodai ir problemos

Straipsnyje nagrinėjamos kūrybos visuomenės mokslinės prieigos apibrėžiant jos tyrimo metodus bei pagrindines problemas. Teigiama, kad kūrybos visuomenė reikalinga kompleksinės prieigos, kuri apima sociologinius, filosofinius, istorinius, ekonominius, vadybinius, menotyrinius, komunikacinius tyrinėjimus. Atitinkamai taikytini skirtingi šių mokslų naudojami tyrimo metodai, tarp jų – kiekybiniai bei kokybiniai sociologiniai metodai, filosofinė refleksija, istorinis (civilizacinis) nagrinėjimas, ekonominė perspektyva, valdymo bei vadybos nuostatos, meno kūrinių bei jų poveikio visuomenės raidai analizė, medijų bei koncepmunikacijos kontekstas. Nagrinėjant kūrybos visuomenę iškyla šie klausimai: kaip apibrėžiama kūrybos visuomenė; kaip išskirti kūrybos klasę; kas yra kūrybinis kapitalas ir koks jo santykis su socialiniu kapitalu; kaip valdomas kūrybingumas; kokį gyvenimo būdą formuoja kūrybinė aplinka; kas yra kūrybos ekologija; kas yra kūrybos geografija; kokia kūrybinių bendrijų aplinka; koks politikos ir kūrybingumo santykis; kokie pramogų kūrybiniai aspektai; kokia socialinė kūrybos aplinka; kaip kūrybingas individas veikia socialinę aplinką; kaip išmatuoti visuomenės kūrybingumą; koks kūrybinės visuomenės ir kūrybingo individo santykis; kas yra kūrybos aplinkos fenomenologija