Kūrybos visuomenės terminai ir sampratos

Straipsnyje nagrinėjamos kūrybos visuomenės mokslinės prieigos apibrėžiant jos terminus remiantis tokiais skirtingais mokslais ar jų šakomis kaip estetika ir filosofija, sociologija ir komunikacija, ekonomika ir vadyba. Parodoma kūrybos termino raida bei etimologija, jo turinys antikinėse graikų ir romėnų kultūrose. Estetikos kontekste iškyla individuali, meninė kūryba, įvairios kūrybos rūšys, kūrybinė veikla, filosofiniame horizonte – egzistencinė kūryba, kūrybinis tapatumas, kūrybos etosas, kūrybos regionai. Sociologija suponuoja visuomenę kaip kūrybos aplinką, žinių (informacinę) visuomenę, postmodernią visuomenę, postindustrinę visuomenę, medijuotą visuomenę, kūrybos sociologiją, kūrybos indeksą, socialinį ir kūrybinį kapitalą, žmogiškąjį klimatą, kūrybos geografiją. Ekonominis bei vadybinis kontekstas leidžia kalbėti apie kūrybos ekonomiką, kūrybos industrijas, kūrybos klasę, kūrybingumo valdymą. Teigiama, kad šis skirstymas – sąlygiškas, nes terminai migruoja iš vieno mokslo į kitą apaugdami skirtingomis semantinėmis apnašomis