Policy Drivers Behind Forest Utilisation in Lithuania in 1986-2007

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva išgyveno pereinamąjį laikotarpį, tačiau radikalūs visuomenės ir ekonomikos pasikeitimai palyginti neženkliai paveikė Lietuvos miškų ūkį. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai veiksniai, kurie skatino arba stabdė miškanaudą. Išsami įvairių šaltinių apžvalga atskleidžia, kad pagrindiniai miškanaudą skatinantys veiksniai buvo ekonominė ūkio transformacija bei miško išteklių didėjimas. Miškanaudos didėjimas buvo stabdomas įsišaknijusio normatyvizmo, didėjančių aplinkosauginių apribojimų, valstybinio miškų ūkio ekonominio modelio bei lėtos žemės reformos. Analizė rodo, kad. siekiant tinkamai įvertinti miškanaudos dinamiką, nepakanka analizuoti vien miško išteklių bazę, kaip įprasta miško kirtimų prognozėse. Reikalinga holistinė analizė, tarp kitų veiksnių apimanti ir miškininkavimo tradicijas bei teisinę-organizacinę sąrangąAfter regaining the independence, Lithuania was in the process of making transition to the market economy, yet radical societal shifts only moderately affected Lithuanian forestry. This study evaluates the main drivers that stimulated or decreased forest utilisation. Review of numerous sources reveals that the major drivers towards increased utilisation were the economic transition and changes in the resource base. These have been counterbalanced primarily by deeply-rooted normativism, increasing environmental restrictions, economic model of State forestry and sluggish land reform. The study shows that seeking to understand the dynamics of forest utilisation it is insufficient to focus solely on the available forest inventory as is typically done in forecasts of timber removals. Instead, a holistic analysis is needed, taking into account inter alia, institutional norms and developments outside the forest sectorVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij