Šiaurės Lietuvos etninė muzika

Šiaurės Lietuvoje daugiausia skambėjo daugiabalsė, tačiau dvejopa etninė muzika: paralelinė ir polifoninė. Paralelinė muzika, kurią suvokiame kaip melodiją vedančiojo balso pritarimą, giedota visame šiame Lietuvos krašte, o polifoninė – savarankiškų vokalinių arba instrumentinių balsų – tik rytinėje dalyje. Paralelinių dainų plotas aprėpė žemaičių ir šiaurės vakarų bei šiaurės rytų aukštaičių, polifoninės muzikos – šiaurės rytų aukštaičių žemes. Vakaruose paralelinė muzika skambėjo žemaitiškuose Skuodo, Mažeikių ir Akmenės, viduryje – aukštaitiškuose Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, rytuose – Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Rytinėje šio ploto dalyje – Biržų rajone, Pasvalio rajono rytinėje, Rokiškio rajono vakarinėje ir Kupiškio rajono šiaurinėje dalyje (kur buvo senoji Biržų apskritis, o dar nuo XVI a. – Biržų seniūnija) buvo itin savitas polifoninių giesmių sutartinių (jų būta ir Zarasų rajone) bei kolektyvinio polifoninio muzikavimo instrumentų skudučių, ragų, daudyčių židinys. Šiaurės rytų aukštaičiai dar atliko ir vienbalses ganymo dainas, kurios labiausiai siejosi su rytų aukštaičių švenčioniškių ir netgi Pietų Lietuvos ganymo dainomis.[...]Vytauto Didžiojo universiteta