The quality of life for families living with adult children with intellectual disabilities

Gyvenimo kokybei pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Gyvenimo kokybė suprantama kaip gerovės laipsnis, jaučiamas tiek individualiai, tiek visos šalies mastu. Magistro darbe nagrinėjama šeimų, prižiūrinčių intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus, gyvenimo kokybė. Aptariama gyvenimo kokybės koncepcija, šeimų psichosocialinio gyvenimo aspektai. Tyrimu siekiama atskleisti šeimų, prižiūrinčių intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus, požiūrį į gyvenimo kokybę pagal išskirtus gyvenimo kokybės vidinius ir išorinius veiksnių kategorijas. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti šeimų, prižiūrinčių intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus, vidinius gyvenimo kokybės veiksnius; 2) išanalizuoti šeimų, prižiūrinčių intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus, išorinius gyvenimo kokybės veiksnius. Tyrimo dalyviai – 6 šeimos, prižiūrinčios intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus. Tyrimo imtis sudaryta taikant kriterijų „šeima, prižiūrinti intelekto negalią turintį suaugusį vaiką, kuri naudojasi nevyriausybinės organizacijos paslaugomis“. Tyrimo duomenų analizė atskleidė šeimų, prižiūrinčių intelekto negalią turinčius suaugusius vaikus, gyvenimo kokybės išorinius ir vidinius veiksnius. Išryškėjo, kad šeimos sveikatos srityje dažnai patiriama įtampa, stresas, pervargimas, poilsio stoka. Be to, neigiamai savijautai atsirasti didelę reikšmę turi nerimas ir baimė dėl neįgaliojo suaugusio vaiko ateities. Tarpasmeniniai santykiai parodė, kad artimiausias palaikymas, supratimas yra patys svarbiausi išvengiant streso ir šeimos krizės. Laisvalaikį / kultūrą paveikia materialinės šeimos galimybės, pomėgiai. Materialinė gerovė atskleidė, kad šeimos nariai negali dirbti arba dirba nevisą darbo dieną dėl socialinių paslaugų stygiaus, menkos tarnybų paslaugų pasiūlos, politinės valios stokos. Nevyriausybinės organizacijos parama suteikia galimybių neįgaliems suaugusiems vaikams integruotis į visuomenę, dalyvauti bendruomenės veikloje, be to, šeimų nariai gali realizuoti save darbo rinkoje bei pačios šeimos turi galimybę dalyvauti bendruomenės susitikimuose, renginiuose. Socialinių santykių aplinkoje išryškėjo artimųjų, giminių parama ir specialistų požiūris bei pagalba, bendravimas ir informacijos suteikimas yra svarbiausi norint išvengti šeimos izoliacijos. Gyvenamoji socialinė aplinka paveikia šeimų paslaugų prieinamumą.The quality of life has been given more and more attention lately. Quality of life is a broad concept and is closely related to the general well-being of society. Life quality researches began with an understanding of personal and social well-being. Life quality research began with an aim to understand personal and social well-being. The Master's thesis examines the quality of life of families who take care of adult children with intellectual disabilities; the concepts of quality of life, aspects of family psychosocial life are discussed. The aim of the study is to reveal the attitudes towards quality of life of families with adult children with intellectual disabilities in terms of internal and external factors of quality of life. The objectives of the research: 1) to analyze the internal quality of life factors of families who take care of adult children with intellectual disabilities; 2) to analyze the internal factors of life quality of families who take care of adult children with intellectual disabilities. The study was based on the assumption that the quality of life is socially constructed and social reality is perceived by the researcher interacting with the research participants. Participants of the study - 6 families supervising adult children with intellectual disabilities. The survey was conducted using the criterion of a family supervising an adult child with intellectual disability who uses the services of an non-governmental organization. Analysis of research data revealed the external and internal factors of quality of life for families with adult children with intellectual disabilities. It has emerged that families are often accompanied by health problems associated with psychological health problems due to tension, stress, overwork and lack of rest. In addition, anxiety and fear of the future of an adult child with a disability are of great importance for the negative psychological well-being. Interpersonal relationships have shown that immediate support and understanding are the most important factors in avoiding stress and family crisis. Leisure/culture is influenced by material family opportunities, hobbies. The material welfare category revealed that family members are unable to work or work part-time due to lack of social services, poor service provision, and lack of political will. In the context of social relations, it has emerged that the attitudes and support of professionals and communication is the key to avoiding family isolation. It can be seen from the results that the non-governmental organizations have a significant role in the life of each family member.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr