Skurdo dinamika Lietuvoje: ilgalaikiškumas, perėjimai, postūmiai

Nors Lietuva yra viena iš ES šalių, išsiskiriančių aukštu skurdo rizikos lygiu, kiekybiniai skurdo tyrimai Lietuvoje daugiausia apsiriboja statiška skurdo rizikos samprata ir skerspjūvio duomenų analize. Šiuo straipsniu yra siekiama prisidėti prie skurdo dinamikos tyrimų Lietuvoje plėtros. Empirinė analizė remiasi trimis išilginio pjūvio Pajamų ir gyvenimo sąlygų apklausos bangomis po ketverius metus, kurios apima 2005–2012 m. laikotarpį. Praplėtus analizės langą iki ketverių metų laikotarpių, skurdo rizika pasirodė esanti gerokai labiau paplitusi Lietuvos populiacijoje nei įprastai rodo statistika – apima net apie trečdalį Lietuvos populiacijos. Kaip rodo analizė, skurdo rizika Lietuvoje yra plačiai paplitusi ir ilgalaikė patirtis. Pagrindinis vaidmuo skurdo perėjimuose atitenka su pajamų pokyčiais susijusiems įvykiams. Tai rodo darbo rinkos aktyvacijos priemonių, ypač nukreiptų į nepagrindinius pajamų gavėjus, bei pajamų apsaugos stiprinimo svarbą Lietuvoje. Nustatyta, kad pakartotinų skurdo rizikos epizodų tikimybė trejų metų laikotarpiu po išėjimo iš skurdo rizikos smarkiai viršija patekimo į skurdą rizikos rodiklius bendroje Lietuvos populiacijojeWhile Lithuania is among the countries with the highest at-risk-of-poverty rates in the European Union, poverty research has so far been dominated by cross-sectional poverty analysis. This paper is aimed at contributing to better understanding of poverty as a dynamic process in Lithuania by examining poverty risk persistence, transitions and triggers. The analysis is based on the longitudinal component of the Survey on Income and Living Conditions. The longitudinal at-risk-ofpoverty rate within the four-year panels is estimated to be at around a third of the Lithuanian population within a period of 2005–2012. Poverty risk in Lithuania proved to be both widely spread and persistent. The major role of income events for poverty risk entries and exits highlights the importance of activation into work, especially as concerns secondary household earners and better income protection in Lithuania. While no robust evidence of poverty penalty was found for poverty exits, the incidence of poverty re-entries within the initial three-year period after poverty exit substantially exceeds poverty entry rates in the general population