Lietuvos padėtis tvaraus vystymosi kontekste

Šio darbo tikslas yra ištirti, kokios yra socialines atskirties ir nelygybes tvaraus vystymosi tendencijos Lietuvoje bei Europos kontekste. Naudojantis statistiniais nelygybes tyrimo metodais tokiais kaip Gini koeficientas ir Lorenz kreive, pirmoje dalyje tiriame vidutiniu disponuojamu namu ukiu pajamu nelygybe. Antroje darbo dalyje nagrinejamas skurdo ir socialines atskirties rizikos rodiklis 26-iose Europos valstybese. Pasinaudojus paneliniu duomenu modeliais, ieškomas geriausiai skurdo ir socialines atskirties rizikos rodikli aprašantis modelis. Remiantis modeliu analize, nagrinejama darbo lygio pokycio priklausomybe nuo skurdo ir socialines atskirties rizikos rodiklio vidutinio pokycio. Pagal vienam gyventojui tenkancias valstybes išlaidas, Lietuva gali buti priskiriama prie Postsovietinio valstybiu bloko, kuriose vyrauja panašios skurdo rizikos tendencijos, kurios ir nagrinejamos tolimesniame darbe.The goal of this paper is to analyze the tendencies of social exclusion and inequality in Lithuania and in the context of Europe. By using statistical methods such as Gini coefficient and Lorenz curve, firstly we analyze the inequality of average county disposable household income per month. In the second part of the study, we analyze an indicator of people at-risk-of poverty or social exclusion in 26 different countries of Europe. In this section, we want to test the fixed and random effects models on our data. Based on them, the average effect of the at-risk-of poverty or social exclusion indicator can be measured. Based on real expenditure per capita analysis, Lithuania can be classified to a group of post-Soviet countries, where tendencies of poverty or social exclusion risk are similar