Matas Pretorijus - paskutinis pagoniškosios lietuvių ir prusų religijos metraštininkas.

Straipsnis dedikuotas bites globojančios dievybės, kurią Matas Pretorijus (Matthäus Prätorius) XVII a. pabaigos veikale „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubϋhne) nominuoja Bičbirbio (Bicz(ƶ)birbins, Bicž-birbins, bitzbirbins) arba Birbulio (bicziu birbullis) vardu, patikimumui nustatyti. Įvertinus XIX–XXI a. tyrėjų interpretacijas nustatyta, jog mokslininkus, tyrusius M. Pretorijaus mitinius duomenis, įmanoma suskirstyti į vieną šalutinę (0) bei dvi pagrindines (1–2) grupes: 0. Autentiškumo klausimo nesvarstė, duomenų apie Bičbirbį / Birbulį negvildeno (Simonas Stanevičius, Juozapas Ignotas Kraševskis, Algirdas Julius Greimas, Daiva Steponavičienė); 1. M. Pretorijaus mitinių duomenų, apie Bičbirbį / Birbulį, autentiškumo neaptarė, tačiau informaciją vertino teigiamai, naudojosi mokslinėse studijose (Hermanas Uzeneris ir Feliksas Zolmzemas, Pranė Dundulienė Stukėnaitė); 2. Autentiškumo problemą suvokė, mėgino išspręsti (Gintaras Beresnevičius, Rimantas Balsys, Norbertas Vėlius). Chronologiškai įvertinus Mato Pretorijaus užrašytą mitinę medžiagą pasakytina, jog analizuojamas autorius traktuotinas, kaip paskutinis pagoniškosios lietuvių ir prūsų religijos metraštininkas, užfiksavęs Bičbirbį / Birbulį. Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad M. Pretorijaus mitinai duomenys, tiesiogiai susiję su bitininkystės globėju yra autentiški bei patikimi. O bičių dievui skirtų adoracijų – avilio įšventinimo; spiečiaus suleidimo į avilį; bičių įšventinimo, analizė saulašarę (Drosera) įgalina rekonstruoti, kaip Bičbirbio / Birbulio atributą.The object of the article is mythical material on Bičbirbis / Birbulis in Matthaeus Praetorius’ work Deliciae Prussicae or Prussian Theater (Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne).The purpose is to evaluate the authenticity of mythical material on Bičbirbis / Birbulis registered in M. Praetorius’ work. Tasks: 3.1. To select and to evaluate interpretations on Bičbirbis / Birbulis by more significant researchers of the 19th–21st centuries who had analysed M. P.’s data. 3.2. To collect mythical information on Bičbirbis / Birbulis provided in the work of the late 17th century. 3.3. To prove or to deny the authenticity of Matthaeus Praetorius’ mythical material. Methods: analytical, structural content analysis, hermeneutical interpretative description, comparative. The main aim of the article is to establish the reliability of a deity which is a patron of bees and which Matthaeus Praetorius calls Bičbirbis ( Bicz(ƶ)birbins , Bicž-birbins , bitzbirbins) / Birbulis (bicziu birbullis ). Further the article will chronologically – from the earliest to the latest – present and evaluate interpretations by more significant researchers of the 19th–21st centuries, those who analysed data on Bičbirbis / Birbulis recorded by M. Praetorius. It should be noted that previous researchers of the defined period did not attempt, except a few fragmentary functional interpretations, to verify the reliability of Bičbirbis / Birbulis. For this reason, besides the poorly developed explanations of Bičbirbis / Birbulis there are provided interpretations of other deities of beekeeping, mentioned in ancient written sources, Babilas / Bubilas (Babilos / Bubilos) and Austėja (Austheia) [...