MOKYKLOS BAIMĖS PROBLEMA UGDYMO ŠEIMOJE ASPEKTU

Straipsnyje, remiantis pastaraisiais dešimtmečiais Europoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, siekiama atskleisti mokyklos baimės fenomeno sąsajas su šeimoje vyraujančiais ugdymo stiliais, ieškant šeimos ir mokyklos sąveikos galimybių, identifikuojant mokyklos baimės švelninimo veiksnius. Straipsnyje analizuojamas šeiminis ugdymas kaip vienas iš mokyklos baimę sukeliančių veiksnių, apibūdinami ugdymo stilių šeimoje ypatumai, ugdymosi aplinkos šeimoje, tėvų kaip ugdytojų kompetencijos, besimokančiųjų asmeninių savybių ir kompetencijų ugdymas(is) mokyklos baimės kontekste. Tyrimo metu taikyti mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos (raštu) bei interviu metodai, kurių tikslas – atskleisti ugdymo šeimoje aspektų sąsajas su mokyklos baimės problema. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tėvų kaip ugdytojų įtaka prilygintina pedagogų vaidmeniui vaiko asmenybės formavimesi. Savito, tik konkrečiai šeimai ir konkrečiam vaikui tinkamo ugdymo stiliaus atradimas – svarbus šeimos auklėjamosios funkcijos atlikimas. Tėvų domėjimasis edukologijos pasiekimais, vadybinis, psichologinis patyrimas, noras mokytis iš savo ir kitų patirties – esminiai veiksniai, turintys įtakos jų vaikų mokyklos baimės mažinimui. Mokymosi mokytis dimensijos efektyvumas, gebėjimas veikti šeimoje remiantis komandiniais principais, atsipalaidavimo technikos, tinkamas poilsio ir mokymosi derinimas ir be medikų pagalbos gali tapti šeimos tradicija, paremta efektyviomis auklėjamosiomis, baimę mažinančiomis priemonėmis. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos šeimoms, ugdytojams, besimokantiesiems, siekiantiems išvengti mokyklos baimės reiškinio sukeliamų problemų