Mokyklos baimė: specialiųjų poreikių moksleivių atvejo analizė

Straipsnyje analizuojamas Europos edukologų, psichologų, socialinių pedagogų išsamiai nagrinėtas mokyklos baimės reiškinys. Lietuvos edukacinėjė terpėje ši problema mažai nagrinėta tiek teoriniame, tiek empiriniame lygmenyje. Šiame straipsnyje akcentuojama mokyklos baimės įtaka specialiųjų poreikių vaikams, lyginama specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokyklos baimės raiška su moksleiviais, besimokančiais pagal bendrojo lavinimo programą, daromos išvados, kad mokyklos baimės reiškinys yra paplitęs įvairaus tipo mokyklose, mokyklos baimę patiria įvairaus amžiaus, lyties mokiniai, todėl mokyklos baimės multidisciplininis nagrinėjimas yra svarbus procesas, siekiant kurti palankias mokymosi aplinkas, laiduojančias efektyvų mokymąsi ir bendradarbiavimą mokykloje kaip ugdymosi organizacijoje, sąveikaujančioje su bendruomene bei aplinkos partneriais, kurią veikia išorės veiksniai bei kuri pati veikia edukacinį procesą. Straipsnyje pateikiamos socialinių pedagogų nuomonės, kurios yra svarbios, nagrinėjant mokykos baimę kaip socialinį reiškinį, turintį įtakos individo socializacijai. Mokyklos baimė kaip reiškinys nagrinėjamas mezo sistemos (kultūrinė, visuomeninė situacija valstybėje, švietimo politikos nuostatos, egzaminų sistema ir reikalavimai); makro sistemos (mokyklos kultūra, filosofija, vertybės, mokyklos tipas), mikro sistemos (mokinio-mokytojo interakcija, santykiai su bendramoksliais, situacija šeimoje) aspektais