21 a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos baletas: žanro ir plastinės kalbos transformacijos

XX–XXI a. sandūroje baletas Lietuvoje išgyveno akivaizdžias tapatybės permainas, susijusias su sparčiai besikeičiančia visuomenine ir kultūrine situacija. Ir ankstesniaisiais savo vystymosi laikotarpiais dažniausia likdavęs novatoriškų meninių procesų ariergarde, šis menas privalėjo prisitaikyti prie naujų kultūrinių iššūkių, pirmiausia susijusių su teatrinių institucijų infrastuktūros kaita bei esminėmis spektaklio sampratos transformacijomis – meno kūrinys virto produktu, kuriam funkcionuoti prireikė naujų, iš ekonominės veiklos ateinančių veiksnių – vadybos, reklamos, rinkodaros. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pokyčius XXI a. pirmojo dešimtmečio Lietuvos baleto repertuare, įvertinti jų mastą baleto kaip muzikos žanro, kaip teatro rūšies ir kaip plastinės bei estetinės struktūros sampratose. Daugiausia dėmesio skiriama originaliems1 pastatymams, kurie atspindi profesionaliosios teatrinės šokio kultūros permainas.Ballet in Lithuania experienced the significant changes of its identity in the end of the 20th – beginning of the 21st century. Those changes were connected with the changes in the social and political situation. Ballet usually stayed in the rearward of the new artistic processes during the course of its development, but in that period it was forced to adapt to new cultural challenges, which were based on the changes of the infrastructure of the theatrical institutions and the transformation of the most important concepts of the performance – it became a product of art functioning with the help of economic factors: management, advertisement, marketing. This article presents the notable changes in the ballet repertory of the first decade of the 21st century, evaluates the extent of those changes in the concepts of ballet as a musical genre and aesthetical structure based on the dance movements. The article presents the original productions created by Lithuanian and foreign choreographers both in Lithuanian-state-supported and private ballet and dance companies. The presented material reveals the notable modifications of the concept of ballet itself and its plastic language. Although it never aimed to achieve the goal of postdramatic theatre preserving the difference between art and reality, the borderline between these two spheres is flexible, enabling to use different stylistic and semantic means in the same performance. The contemporary situation of the ballet culture is constantly changing, and the fundament of classical ballet usually is being transformed allowing to emerge new dialects of dance