Pirmasis bandymas

2001 m. pradžioje „Aidai“ išleido, kaip pats knygos sudarytojas V. Laučius pavadino, pirmąjį bandymą Lietuvos visuomenei pristatyti konservatizmą kaip mąstymo ir veikimo stilių. „Tradicijos likimas“ – tai straipsnių rinkinys, į kurį įeina tiek lietuvių, tiek užsienio autorių straipsniai apie konservatizmą. Knyga apima daug platesnį pažinimo lauką nei vien tik tai, kas sietina su konservatizmu, gyvu politinėje praktikoje. Visgi įspūdis perskaičius „pirmąjį bandymą“ keistokas. Gana sunku aptikti straipsnius vienijančią giją tikintis, kad pirmasis bandymas palies esminius konservatizmo kaip ideologijos, filosofijos ar apskritai mąstymo stiliaus pagrindus, atskleis lietuviško mąstymo ypatumus. Skaitytojui tikriausiai kyla klausimas, ko šia knyga buvo siekiama. Atskleisti vakarietišką konservatizmo kilmę, jo priimtinumą ar nepriimtinumą lietuviškam mąstymui, o gal tiesiog užtempti Tėvynės sąjungos / Lietuvos konservatorių politiką ant įsivaizduojamo vakarietiško konservatizmo kurpaliaus? Ar pavyko? Atsakymas į šį klausimą negali būti ir nebus vienareikšmiškas. Konservatyvus požiūris į politinę filosofiją ganėtinai aiškiai atsiskleidžia A. Jokubaičio, V. Valentinavičiaus straipsniuose ir pirmojoje M. Adomėno straipsnio dalyje, o kitiems rinkinio autoriams tenka nemažai pastabų ir klausimų. Visgi nepaisant kritikos reikia pripažinti, kad savirefleksija ir susivokimas, kaip Lietuvoje suprantamas ar turėtų būti suprantamas konservatizmas, yra reikšmingi lietuviškam politiniam mokslui ir politinio mąstymo tradicijai.In early 2001, “Aidai” [Echoes] published, as V. Laučius, compiler of the book, called it, the first attempt to introduce conservatism as a style of thinking and acting to Lithuanian society. “Tradicijos likimas” [Destiny of the Tradition] is a collection of articles consisting of articles on conservatism by both Lithuanian and foreign authors. The book covers a far wider field of knowledge than that related to conservatism existing in political practice. “The first attempt”, however, leaves you with an oddish impression. It is rather difficult to trace a thread uniting articles in the hope that the first attempt will touch upon the fundamentals of conservatism as ideology, philosophy or, in general, a style of thinking, and will reveal peculiarities of Lithuanian thinking. The reader probably frames a question as to what the objective of the book is. Does the book aim to disclose the origins of Western conservatism, its acceptability or unacceptability to Lithuanian thinking, or perhaps simply to pull the politics of the Homeland Union/Lithuanian Conservatives over an imaginary boot-tree of Western conservatism? Does the book succeed? The answer to this question cannot and will not be unambiguous. Articles by A. Jokubaitis and V. Valentinavičius, and the first part of M. Adomėnas’ article quite clearly reveal a conservative view on political philosophy, while other authors of the collection receive a number of remarks and questions. Despite criticism, however, it is worthwhile acknowledging that self-reflection and self-perception, as conservatism is or should be understood in Lithuania, are significant to Lithuanian political sciences and the tradition of political thinking