Nauji Lietuvos kultūros istorijos šaltiniai

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido knygą apie Juliją Jablonskytę-Petkevičienę, jos gyvenimą, paremtą nauja medžiaga iš šeimos archyvo (1 pav.). Tai knyga apie kalbininko Jono Jablonskio dukterį. Sudarytoja – Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, Archeologijos skyriaus vedėja, Jono Jablonskio proanūkė. Dar anksčiau Eglė yra išleidusi knygą ir apie Jono Jablonskio šeimą (2 pav.). Ši knyga susilaukė skaitytojų dėmesio, buvo greitai išpirkta, todėl nepraėjus nė metams, išleista pakartotinai. Abi knygos – ir apie Jablonskius, ir apie jų dukterį – estetiškos, yra tokio paties dideliam albumui būdingo formato, aprėpiančios didelės apimties archyvą. Tuo pasirūpino žymi knygų dizainerė Vida Kuraitė. Skaitytojui pravartu pradėti susipažinti su Julija Jablonskyte-Petkevičiene nuo Eglės Lukėnaitės-Griciuvienės sudaryto Jablonskiams skirto veikalo, kadangi jame nemažai publikacijų (Julijos nuotraukos, prisiminimai apie tėvą), kurių nerasime Petkevičienei skirtoje knygoje. Be to, abi šios knygos, lyg du tomai, sudaro savo dizainu ir turiniu glaudžiai susipynusį audinį, kuriame prieš akis atsiveria skirtingų kartų likimai pusantro šimtmečio laikotarpyje (nuo XIX a. vidurio iki XX a. pabaigos). Knygas – kaip šeimyninės sagos romaną – įdomu skaityti. Tik, skirtingai nuo romano, kuriam būdinga išmonė, jose kalbama apie realybę, paliudytą faktais