Nauji Kauno aukštojo mokslo steigties vertinimai ir kultūrinės jų reikšmės

Šių dienų mokslinėje spaudoje vis daugiau dėmesio skiriama tarpukario nepriklausomos Lietuvos intelektualų ir jų steigtų institucijų tyrimams, yra paskelbti svarbūs mokslo institucijų istorijos, biografistikos duomenys, visa tai sudaro galimybes plėtoti tyrimus ir diskursą apie universitetų paskirtį, asmenybių indėlį, išsamiau vertinti aukštojo mokslo raidos reikšmę visuomenei. Išskirtinai pažymėtina nauja Audronės Veilentienės knyga „Kauno technologijos universiteto istorijos kelias“1, kuri yra ne tik itin aktualus veikalas artėjant Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune šimtosioms metinėms, tai yra informatyvus XX–XXI a. Lietuvos universitetinio elito raiškos, istorinio kelio atspindys. Kauno technologijos universiteto ištakos čia yra pagrįstai tiesiogiai siejamos su Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto steigtimi, jo studijų organizavimu ir veiklos plėtra. Monografijoje nuosekliai nagrinėjama universitetinė veikla nuo aukštojo mokslo steigties pradžios Kaune iki šių dienų studijų Kauno technologijos universitete. Knygoje kūrybiškai ir profesionaliai panaudoti tyrinėti archyviniai ir skelbti šaltiniai, memuaristika, publicistika, mokslo darbai. Leidinio struktūra atitinka svarbiausius technikos ir technologijos studijų raidos Kaune tarpsnius. Monografijoje išsamiai atskleista, argumentuotai ir objektyviai įvertinta mokslo asmenybių pedagoginė ir mokslinė veikla, jų politinės ir visuomeninės nuostatos, dalyvavimas valstybės politiniame gyvenime, studentų sociokultūrinė raiška