Lithuanian traces in the Caucasus

Mokslininkas, verslininkas ir keliautojas Gintaras Labutis pasakoja apie lietuvius, gyvenusius ir dirbusius Užkaukazėje. Atvykėliai nuo Baltijos, nepaisydami beveik trijų tūkstančių kilometrų atstumo, čia dažnai rasdavo įdomesnį gyvenimą, Lietuvai nebūdingą gamtos ir kultūros įvairovę, o nepaklusnumas primestai valdžiai kūrė bendrumo su vietos gyventojais – gruzinais, armėnais ar totoriais – jausmą. Straipsnyje kalbama apie karo topografą Juozapą Chodzką (1800-1881), Lietuvos nepriklausomybės sąjūdžio XX a. pradžioje organizatorių ir pagrindinį finansuotoją inžinierių Petrą Vileišį (1851-1926), rašytoją Antaną Vienuolį (1882-1957), pastaraisiais metais į Kaukazui artimų lietuvių gretas įtraukiamą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875-1911), kitas Lietuvos kultūrai reikšmingas asmenybes.Scientist, businessman and traveller Gintaras Labutis writes about Lithuanians who lived and worked on the edges of the Russian Empire. In the Caucasus, newcomers from the Baltic, despite the almost 3,000-kilometre distance, have often found a more interesting life, and a variety of natural and cultural features that were unusual to them. Relations with the occupiers created an affinity with the locals, the Georgians, Armenians and Tartars. The article looks at Juozapas Chodzka (Józef Chodźko, 1800-1881), a war topographer, Petras Vileišis (1851-1926), an engineer, organiser and the main financial backer of the Lithuanian independence movement in the early 20th century, Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882-1957), a writer, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), who in recent years has been added to the crowd of Lithuanians associated with the Caucasus, and other important personalities in culture