Lithuanian lands in Latvia

Straipsnyje aptariami 33 Latvijos lietuvių telkiniai: 1) etninės lietuvių žemės (Aknysta, Alūksta, Brunava, Ciskodas, Červonka, Daugpilis, Eglainė, Ežerė, Garšvinė, Gryva, Laukesa, Kalkuonė, Kraslava, Medumas, Neretos, Skyronys, Subačius, Ukrai, Uodegėnai, Vadakstis), 2) buvusios istorinės lietuvių žemės (Rucava, Užvalda, taip pat Naujinis) ir lietuvių kolonijos, labiau kurtos nuo XIX a. (Aucė, Bauskė, Duobelė, Jelgava, Jūrmala, Liepoja, Ryga, Saldus, Valmiera). Daugiausia lietuvių Latvijoje buvo 1970 m. – 40589 asmenys, be to, dar apie 1000 asmenų lietuviškai iš seno kalbėjo, bet rašėsi ar buvo rašomi latviais, lenkais, rusais. Dalis lietuvių etninių žemių (Kalkuonės, Subačiaus, Aknystos, Brunavos, Ukrų valsčiai) 1921 m. buvo perduotos Latvijai, jų pavadinimai sulatvintiThe local dialects of old residents, Lithuanians, in the ethnic lands beyond the border of the Republic of Lithuania have remained up to now in Latvia, Byelorussia and Poland. The dialects in the foreign countries have more or less similar conditions of existence, meet with great influence of foreign languages and have similar matter of language. The dialect of Vilniškiai spread in Latvia and Byelorussia, and its continuation, the dialect of South Aukštaičiai – in Byelorussia and Poland (Seinai region). The local dialects of Lithuanians in Latvia are described systematically for the first time in the history of linguistics. There is described their history, functioning. The most of Lithuanian local dialects are met in Southeast Latvia (the area that was exchanged for the small territory near the Baltic Sea in 1921). In Latgala the dialect of Ciskodas was the furthest and the dialect of Kraslava (Uodegėnai) was the most interesting. The texts of the dialects, written down during the last period of their existence from multilingual Lithuanians, have many foreign words besides the Lithuanian language system matter and archaism