Antanas Salys and the dictionary

Antanas Salys yra vienas iš žymiausių XX a. vidurio ir antrosios pusės lietuvių kalbininkų, nusipelnęs daugeliui lietuvių kalbotyros sričių: dialektologijai, onomastikai, fonetikai, terminologijai ir kalbos norminimui. Straipsnyje apžvelgiama A. Salio veikla leksikologijos ir leksikografijos srityse. Kalbininkas daug nusipelnė lietuvių kalbos žodyno norminimui. Jis paskelbė nemažai straipsnių apie įvairių žodžių kilmę, žodžių formavimą ir reikšmę, sukūrė gausybę neologizmų, plačiai paplitusių bendrinėje kalboje. A. Salys buvo didelis lietuvių kalbos žodyno lietuvinimo šalininkas ir paskelbė teorinių straipsnių apie naujų žodžių kūrimo principus. Kalbininkas buvo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ vienas iš teorinių pagrindų kūrėjų. Taip pat, jis dirbo „Kalbos patarėjo“ redaktoriumi, o nuo 1947 m. – vienu iš vadinamojo Nydermano žodyno (Lietuvių rašomosios kalbos žodyno) sudarytoju. 1939 m. A. Salys pradėjo vadovauti Lituanistikos instituto kalbos skyriui, o nuo 1941 m. gruodžio 3 d. – visam institutui. Čia įsitraukė į „Lietuvių kalbos žodyno“ kūrimo darbus. Mokslinės pagalbinės komisijos posėdžiuose ir spaudoje daug diskutavo su žodyno redaktoriumi J. Balčikoniu įvairiais redagavimo klausimais. Diskusijos niekada neperžengė korektiškumo ribų, o Antrojo pasaulinio karo metais, artėjant frontui, A. Salys žodyno kartoteką išvežė iš instituto ir paslėpė. Pasitraukęs į Vakarus, visada teigiamai kalbėjo apie žodyno rengimo darbus ir kritikavo pastangas supolitinti šį darbą. A. Salys parašė pirmąją platesnę studiją apie lietuvių kalbos leksiką ir leksikografijos istoriją vadinamojoje Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“(1968).Antanas Salys was one of the most famous Lithuanian linguists of the middle and second half of the 20th century prominent in the fields of dialectology, onomastics, phonetics, terminology and standard language codification. The article deals with Salys' activities in the fields of lexicology and lexicography. Salys made a big contribution to the codification of the Lithuanian vocabulary. He wrote many articles about the origin, word-formation and meaning of various words and created quite a few neologisms many of which became widespread in the usage of the standard language. Salys was keen on the Lithuanization of borrowings and wrote a theoretical article about the principles of neologism creation. As a lexicographer Salys had his input in the establishment of theoretical principles of the academic edition of "Lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of the Lithuanian language). He was also one of editors of "Kalbos patarėjas" (Language advisor) and from 1947 - one of the compilers of so-called Niedermann's dictionary (Worterbuch der litauischen Schriftsprache). In 1939 Salys became head of the Language Department at the Institute of Lithuanian Studies, from 3 December 1941 he was director of the Institute of the Lithuanian Language. Here he took care about the matters of "Lietuvių kalbos žodynas". Salys had discussions on various issues of editing with the editor of the dictionary Juozas Balčikonis in Mokslinė pagalbinė komisija (Scientific advisory commission) and in the press. This discussion always stayed within the limits of correctness and during the Second world war when the front was approaching he rescued the card files of the dictionary and took them to safety. After exile to the West he spoke positively about the compilation work of the dictionary and heavily criticized attempts to include ideological matters. Salys wrote the first wider study about the history of the Lithuanian lexicography for "Lietuvių enciklopedija" (Lithuanian encyclopaedia, Boston, USA)