Lietuvių tarmių tyrinėtojo ir kalbos istoriko Kazio Morkūno (1929-2008) rūpesčiu išleistas kolektyvinis dialektologijos veikalas „Lietuvių kalbos atlasas“ (I-III, 1977-1991), kartu su bendraautoriais parengta pirmoji lietuvių tarmių chrestomatija „Lietuvių kalbos tarmės“ (1970), parašyta per 300 įvairiausių publikacijų tarmių ir kalbos istorijos klausimais. Straipsnyje skelbiami tvarkant asmeninį kalbininko archyvą aptikti niekur iki šiol neskelbti dokumentai ir medžiaga: oficialus 1970 m. kovo 30 d. Partijos istorijos instituto direktoriaus Romo Šarmaičio raštas N r. 19/9 su tuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus Kosto Korsako rezoliucija „drg. Morkūnui“. Tokiu būdu R. Šarmaitis atsiuntė pluoštelį vietovardžių iš ...
Straipsnyje, remiantis lietuvių kalbos tarmių medžiaga, aptariami kai kurie senieji lietuvių kalbos ...
Straipsnyje nagrinėjami Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai. Kalbų kontaktai ryškiausiai p...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...
Recenzuojamas Algirdo Sabaliausko trilogijos III tomas „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1980–20...
Straipsnyje dalinamasi mintimis apie dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“. Straipsnis pradedam...
Straipsnio tikslas -- aptarti kuršių kalbos reliktus Telšių rajono toponimikoje, įvertinus istorikų,...
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją rengė jaunesnioji kalbininkų karta, dažnai naujais metodais tyr...
Recenzijoje analizuojama Algirdo Sabaliausko knyga „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1980–2010 m....
Lietuvių kalba kartu su Lietuvos valstybe nuėjo sudėtingą ir pavojingą kelią. Per praėjusius šimtmeč...
Recenzuojamoje „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (toliau – LKE), pasak jos rengėjų, siekiama pateikt...
Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja...
Šnekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinėta sritis, tačiau pirmieji da...
Pasaulinės globalizacijos ir integracijos procesai skatina mokėti ne vieną, o daugiau užsienio kalbų...
Straipsnis skirtas žymiausio Lietuvos slavisto V. Čekmono gyvenimui ir veiklai aptarti. Trumpai pris...
Recenzijoje aptariama kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos“, kurioje pateikiami 2007–2009 meta...
Straipsnyje, remiantis lietuvių kalbos tarmių medžiaga, aptariami kai kurie senieji lietuvių kalbos ...
Straipsnyje nagrinėjami Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai. Kalbų kontaktai ryškiausiai p...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...
Recenzuojamas Algirdo Sabaliausko trilogijos III tomas „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1980–20...
Straipsnyje dalinamasi mintimis apie dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“. Straipsnis pradedam...
Straipsnio tikslas -- aptarti kuršių kalbos reliktus Telšių rajono toponimikoje, įvertinus istorikų,...
Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją rengė jaunesnioji kalbininkų karta, dažnai naujais metodais tyr...
Recenzijoje analizuojama Algirdo Sabaliausko knyga „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1980–2010 m....
Lietuvių kalba kartu su Lietuvos valstybe nuėjo sudėtingą ir pavojingą kelią. Per praėjusius šimtmeč...
Recenzuojamoje „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (toliau – LKE), pasak jos rengėjų, siekiama pateikt...
Lietuvių ir rusų kalbomis pirmoji – pagrindinė, dominuojanti arba tėvų – kalba yra vadinama „gimtąja...
Šnekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinėta sritis, tačiau pirmieji da...
Pasaulinės globalizacijos ir integracijos procesai skatina mokėti ne vieną, o daugiau užsienio kalbų...
Straipsnis skirtas žymiausio Lietuvos slavisto V. Čekmono gyvenimui ir veiklai aptarti. Trumpai pris...
Recenzijoje aptariama kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos“, kurioje pateikiami 2007–2009 meta...
Straipsnyje, remiantis lietuvių kalbos tarmių medžiaga, aptariami kai kurie senieji lietuvių kalbos ...
Straipsnyje nagrinėjami Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai. Kalbų kontaktai ryškiausiai p...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...