[Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija : 1980-2010 m.]

Recenzuojamas Algirdo Sabaliausko trilogijos III tomas „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1980–2010 m“ stebina darbo unikalumu – jame galima rasti beveik viską, kas susiję su lituanistika ir baltistika. Knyga apima dešimt tarybinės ir dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Įspūdinga tai, kad Sabaliauskas ne tik suregistravęs, įvertinęs aptariamuoju laikotarpiu apgintas disertacijas iš įvairių kalbotyros sričių, bet ir nurodęs jų temomis publikuotus straipsnius. Pradedama nuo svarbiausių lituanistikos darbų: „Lietuvių kalbos žodyno“, terminologijos darbo, akademinių lietuvių kalbos gramatikų, „Lietuvių kalbos atlaso“, tarmių tekstų, žodynų. „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“ apima daug daugiau, negu sako antraštė. Čia yra tyrėjų biografijos faktų, ne tik jų svarbiausi kalbotyros darbai, bet ir prisiminimai, ir grožinė kūryba, mokslo darbų recenzijos, pranešimai konferencijose, jubiliejinės kalbos, nekrologai. Aprašyta ne tik lietuvių, bet ir prūsų kalbos tyrinėjimai, naudojimasis baltų kalbų faktais kitiems darbams – mitologijai, kultūros istorijai, įvairioms humanitarinių ir su jais susijusių mokslų sritims, pvz., vaikų psichologijai. Sabaliausko knygoje aprašyta labai daug gabių žmonių ir reikšmingų jų darbų (J. Palionio, A. Kaukienės, B. Stundžios, D. Mikulėnienės, R. Koženiauskienės, E. Geniušienės, V. Vitkausko ir kt.). Plačioje recenzijoje aptariama ne vien Sabaliausko knyga, joje pastebėtų netikslumai ir diskutuotini klausimai, bet ir iš jos temų gausos išplaukiantys recenzentėms aktualūs, asmeniniais įspūdžiais papildyti su lituanistika susiję dalykai