Lawsuits between parish clergy and lay persons in the 16th century in the light of the court records books of the Lithuanian Metrica

Straipsnyje siekiama atskleisti, kokie ryšiai, nesusiję su dvasiniais patarnavimai, siejo dvasininkus su vietos bendruomene ir mėginama įvertinti, kaip juos galėjo veikti specifinis dvasininkų statusas. Pagrindinis tyrimo šaltinis yra Lietuvos Metrikos teismų bylų medžiaga, kurioje viena iš šalių buvo parapijose dirbantys dvasininkai. Tyrimo chronologija apima kelias bylas XV a. pabaigoje ir XVI a. antrą-septintą dešimtmečius, o geografija – Vilniaus, Žemaičių ir Lucko vyskupijų parapijas. Tirtos valdovo teismo bylos pasižymėjo tuo, kad dažniausiai viena iš šalių buvo klebonas ar altarista, o kita – bajorijos atstovai. Abejotinas istoriografijoje aptinkamas teiginys, kad dvasininkai visas bylas siekdavo nukreipti į dvasinį teismą. Lietuvos Metrikos medžiaga rodo, kas dvasininkai patys dažnai šaukdavo pasauliečius į pasaulietinius teismus ir ne tik į valdovo teismą. Suskaičiuota, kad parapinė dvasininkija iškėlė dvigubai daugiau ieškinių pasauliečiams nei pasauliečiai dvasininkams. Fiksuojama tendencija, kad pasaulietiniuose teismuose buvo paisoma dvasininkų statuso ypatybių tiek, kiek patys dvasininkai to reikalavo. Daugiausia konfliktų kildavo dėl žemės valdų, valstiečių, dešimtinių ir kitų dėklų, karčemų laikymo – pagrindinių parapinių beneficijų pajamų šaltinių. Konfliktai dėl žemėvaldos neretai tapdavo ir smurtinių užpuolimų priežastimi, tačiau nė vienoje byloj nebuvo užsiminta apie nusikaltimus, kurios galėjo iššaukti religiniai nesutarimai.The article seeks to reveal what connections that were not related to spiritual services connected clergy with the local community, and attempts to assess how their specific status affected the people. The main source of research material is the court cases of the courts of Lithuanian Metrica, in which one of the parties was the clergy working in the parishes. The research chronology includes several cases in the end of the 15th century and 1510s-1560s, and geography includes parishes of the dioceses of Vilnius, Samogitia (Žemaitija) and Lutsk. The examined ruler's court cases were characterized by the fact that in most cases one of the parties was a pastor or an áltarist, and the other was noblemen. There is a doubt in the historiography that the clergy sought to direct all cases to the spiritual court. The material of the Lithuanian Metrica shows that the clergy often called out the lay people to secular courts and not only to the ruler's court. It has been calculated that the parish clergy filed twice as many lawsuits against lay people than the lay people filed against clergy. There is a tendency that the qualifications of the status of clergy have been respected in secular courts to the extent demanded by clerics themselves The greatest number of conflicts arose due to land, peasants, tithing and the maintaining of inns, which were all main sources of income for parish benefices. Conflicts due to land management often became the cause of violent attacks, but not a single court case mentioned crimes that could have been caused by religious disagreements