Repertoire of judicial documents in the Lithuanian Metrica

Iki šiol dažnai yra akcentuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIV-XVI a. kanceliarinės veiklos raštijos tyrimų trūkumas. LDK teisės istorikai visiškai neskiria dėmesio tokioms problemoms, kaip kanceliarijos vaidmuo teismų praktikoje. Taigi būtina tirti ryšį tarp intensyvėjančio rašto skverbimosi į teisėtvarką bei teismų raštvedybos tobulinimo ir teismo procedūros bei įrodymų sistemos pokyčių, nes tai neabejotinai turėjo daryti įtaką teismo dokumentų repertuaro plėtrai. Konkretaus teismo aktų ir teisinės kultūros ryšio nustatymas ne tik padėtų atsakyti į klausimus, kaip formavosi, kada nusistovėjo įvairių teismo dokumentų repertuaras ir kaip jis atitiko teismo proceso parengiamąjį etapą bei pačią bylos procedūrą, teismo sesijų organizavimą ir pan., bet taip pat padėtų spręsti sudėtingą pirmųjų rejestrų / sąsiuvinių / spravų / teismo bylų knygų formavimo aplinkybių, jų sandaros bei dokumentų saugojimo formų kaitos problemą. Autoriaus aptariama Lietuvos Metrikų raštų ir įrašų įvairovė, atskleidžianti teisinių santykių mastą ir raišką bei teisinę kultūrą apskritai, gali paliudyti spartų verbalinės kalbos kismą į rašytinę teisminę kalbą. Galima manyti, kad rejestrų forma ir rūšys priklausė nuo raštininko patirties ir įgūdžių, nuo jo atminties, dokumento svarbos suvokimo. O aktų terminijos raidą formavo iš pradžių teisingumą vykdžiusių asmenų verbalinė kultūra, ryškėjantis akto kaip veiksmo ir akto kaip dokumento skirtumas, o vėliau - savų teisynų žodynas bei komunikuojant su kaimynais įgyta ir adaptuota juridinė leksika.The shortage of studies of clerical writings of the 14th–16th centuries of the Grand Duchy of Lithuania has been emphasized very frequently. Historians of the law of the Grand Duchy of Lithuania pay no attention to such issues as the role of clerical writings in the case-law. Therefore, it is necessary to study the relation between the intensifying penetration of writing into legal affairs and the development of the court writing and changes in the court procedure and the system of evidence, since there is no doubt that it influenced the development of the range of court documents. The establishment of a specific relation between judicial acts and legal culture would help answer the question about the formation and establishment of the range of judicial documents and the way they corresponded to the preparatory state of judicial proceedings and the very case proceedings, the organisation of court sittings, etc. It would also help solve the complex issue of the circumstances under which first registers/copybooks/notes/legal proceeding books formed, the composition of these books and changes in storage methods. The variety of Lithuanian metric writings and entries revealing the scope and expression of judicial relations and the legal culture in general can evidence the rapid penetration of verbal language into the written legal language. It can be supposed that the form and types of registers depended on the clerk’s experience and skills, his or her memory and perception of the significance of a document. The development of the deed terminology was first of all formed by the verbal culture of persons rendering justice, the emerging difference between a deed as an action and a deed as a document, and later by local legal lexicon, and, when communicating with neighbours, by means of an obtained and adapted legal lexicon