Socialinių technologijų konceptualių modelių pritaikymo administracinėje teisėje paieška.

The author of the article foresees a problematic situation in Lithuania, just as in other countries, in the field of preparing social programs, strategic documents, and legal norms that do not always resemble various complex usage of achievements in the field of social studies. In that sense author derives two main problems in application of social technologies. 1st problem. There is certain dysfunctional social legal production that enters the sphere of practical governing of the state, and which is detrimental economically, legally and sociably. Such practice ignores provisions of objectivation process of administrative law by so implementing routine social technologies - social process influence methods, that are less susceptible to science, neglect prior provisions of social influence, do not motivate members of the society to strive for changes in social system. Therefore, in practice of social governing of various fields of state power implementation certain management crises occur.Straipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių technologijų samprata ir jų implikacija į teisės mokslą ir teisinę praktiką. Teigiama, kad socialinio teisinio technologizavimo procesas turi savo raiškos ir panaudojimo ribas, savo pritaikymo antipodų amplitudėje gali būti rutininis, progresyvus ir utopinis, reikštis pašaliniais poveikiais. Jo įtaka socialinei teisinei terpei gali būti ir nenumatyta. Ji gali reikštis net griaunamąja jėga. Šiuo metu vyraujantis ekstensyvus įstatymų leidybos teisinis socialinės technologijos būdas yra rutininis ir reikalauja imtis aktyvesnių teisinio reguliavimo priemonių paieškos. Manoma, kad pereinant į intensyviąją įstatymų leidybą, tikslinga pasinaudoti ekonominių, vadybinių ir kitų socialinių reguliatorių galimybėmis, implikuojant juos į teisės sistemą, suteikiant jiems reikiamą teisinę formą. Antrojoje dalyje analizuojamas implikuojamojo socialinio teisinio socialinių technologijų modelis. Nepaisant pastebimo skirtingo socialinių technologijų vaidmens teisėje suvokimo, šalyje įgyvendinama tam tikra technologizacijos praktika: įgyvendinamos socialinės teisinės programos ir priemonės tiek nacionaliniu, tiek ministerijų, žinybų, regionų ir savivaldybių lygiu. Tačiau jos pernelyg mažai remiasi socialinių technologijų galimybėmis, šalinant, neutralizuojant, kompensuojant kylančias socialines disfunkcijas ir socialinę dezorganizaciją, dezadaptaciją