Socialinio darbo studijos Vilniaus universitete: penkiolikos metų patirties refleksija

The goal of the paper is to present the development of social work studies in Vilnius University. According to authors, there are nine groups of variables for study program. There has to be a theoretical basis for a certain study program. There is no unified theoretical framework in social work and that is a problem for social work. The second condition is an existence of study program. The peculiarities of labour market for social workers imposed two different ways to organise social work study. The first one was a study program for the re-skilling workers of social care institutions. The other, was an ordinary study program. There cannot be a study program without academic stuff. The members of social work department were academics from related disciplines (psychology, education, economics and so on) in the beginning. Latter the grown ups academics joined the department. Other agencies organise social work study programs, also. In some cases, it is competition in other – cooperation. The social work study program is organised in different ways and there is a discussion about which way has to choose Lithuania. The sixth dimension is the demand for the study program. The demand is reflected by the employment of graduates. The study process primary depends on academic staff, but physical and technological conditions are also important. The university is connected with other agents in the field – social work schools, public sector organisations, civil society and research agencies. If the goal of organisation is to remain in the field, it has to react to feedback from students, employees and social partners.Straipsnyje kalbama apie socialinio darbo studijas ir jų raidą Vilniaus universitete. Autoriai išskiria devynis studijų raidą apibūdinančius kintamųjų grupes, kurias ir analizuoja. Pirmiausia steigiant socialinio darbo studijas buvo susidurta su teorinio pagrindo busimai studijų programai pasirinkimo problema. Antra, dėl specifinės padėties darbo rinkoje socialinio darbo studijos įgijo perkvalifikavimo ir įprastų studijų programų formas. Trečias studijų bruožas yra katedros personalas, kuris buvo pirmiausia formuojamas iš gretutinių sričių specialistų, o vėliau į katedrą įsiliejo ir katedroje "užaugę" dėstytojai. Ketvirta, socialinio darbo studijos yra vykdomos ir kituose universitetuose, todėl yra aptariami ir santykiai su kitomis socialinio darbo katedromis. Penkta, pasaulyje egzistuoja socialinio darbo studijų organizavimo įvairovė ir tada kyla klausimas, o kur link turėtų eiti Lietuvos socialinis darbas. Šešta, studijų programos visuomeninis poreikis, kurį geriausiai atspindi absolventų įsidarbinimas. Septinta, fizinės ir technologinės galimybės, kurios apsprendžia studijų procesą. Aštunta, santykiai su universiteto aplinka - su kitų šalių socialinio darbo mokyklomis, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinėmis organizacijomis, moksliniais institutais. Devinta, grįžtamasis ryšys yra būtinas tobulinant studijų programą ir todėl stengiamasi įtraukti pačius studentus, darbdavių atstovus, socialinius partnerius