AR NATŪRALISTINIAI SOCIALINIAI MOKSLAI GALI BŪTI KRITINIAI?

Straipsnyje nagrinėjama kritinių socialinių mokslų samprata ir jų vieta platesnėse metodologinėse šiuolaikinės socialinių mokslų filosofijos diskusijose (ypač diskusijose dėl natūralizmo). Analizuojami du pamatiniai kritinių socialinių mokslų bruožai – metodologinis antinatūralizmas ir kritinė vertybinė nuostata. Straipsnyje tvirtinama, jog kritinė vertybinė nuostata numato itin siaurą vertybių sampratą (suprantant vertybes kaip nuostatas, nurodančias tyrimo tikslus), kurios laikydamiesi kritinių socialinių mokslų filosofai nepajėgia įrodyti būtino ryšio tarp kritinės vertybinės pozicijos ir konkrečios metodologinės pozicijos. Todėl kritinę vertybinę nuostatą įmanoma sieti tiek su natūralistine, tiek su interpretacine metodologija. Pagrindiniai žodžiai: kritiniai socialiniai mokslai, natūralizmas, interpretacinė prieiga, vertybinis neutralumas socialiniuose moksluose. Are Critical Naturalist Social Sciences Possible? Kęstas Kirtiklis Summary The article deals with the conception of critical social sciences and their place in the wider context of methodological debates, particularly in the naturalism debate in contemporary philosophy of social sciences. The article analyzes two basic characteristics of critical social sciences – methodological antinaturalism and critical axiological position. It is argued that because of excessively narrow notion of values (values as research-directing attitudes) implied by the critical axiological position philosophers of critical social sciences fail to demonstrate a necessary link between critical axiological attitude and particular methodology. Therefore, it is possible to relate critical axiology with naturalist as well as with interpretive methodology. Keywords: critical social sciences, naturalism, interpretivism, value-neutrality in social sciences