Konstitucijos pakeitimo procesas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą perspektyvoje

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo galimybių procesas Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Nors Europos Sąjunga nenustato ir negali nustatyti sąlygos valstybėms kandidatėms pakeisti savo konstitucijas, tačiau tai yra teisinė ir politinė būtinybė, siekiant išvengti prieštaravimų tarp valstybių kandidačių konstitucijų ir įsipareigojimų, kurie kyla iš narystės Europos Sąjungoje. Straipsnyje tyrinėjama suvereniteto ir valstybės nepriklausomybės sampratų tarpusavio santykis, apžvelgiama Europos Sąjungos jurisprudencija bei Europos Sąjungos teisės viršnacionalumo principas remiantis Europos Sąjungos valstybių narių praktika ir patirtimi siekiant analogiško sprendimo. Straipsnyje pateikiami keli Konstitucijos keitimo būdai, siekiant apibūdinti, kokia apimtimi turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat analizuojami konkretūs Konstitucijos straipsniai, kurie prieštarauja acquis communautaire ir kurie turėtų būti keičiami. Nagrinėjant konstitucijos 47 straipsnį, darytina išvada, kad jo pakeitimas neišvengiamas dėl neatitikties ES teisei, priešingu atveju Lietuva susidurtų ne tik su nacionalinės teisės ir Europos Bendrijos teisės normų kolizija, bet ir rizikuotų būti patraukta atsakomybėn Europos Teisingumo Teismo. Straipsnyje analizuojama 119 straipsnio pakeitimo būtinybė bei teigiamai vertinami padaryti pakeitimai. Nors 125 straipsnis bei 136 ir 138 straipsniai tiesiogiai ir neprieštarauja acquis communautaire, jų pakeitimas būtų labai pageidautinas. Analizuojant suverenumo problemą per narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, daroma išvada, kad narystė Europos Sąjungoje nepažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 ir 3 straipsnių. Vis dėlto manytina, kad aiškios konstitucinės normos, nustatančios suverenių galių perleidimą, būtų tinkamos, atsižvelgiant į Konstitucijos 4 ir 5 straipsnius ir valstybės įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje.EU accession challenges traditional interpretations of sovereignty and independence as laid down in the Lithuanian constitution. From a comparative perspective, different options for constitutional revision are distinguished to modify this traditional approach. Furthermore, this article examines a number of technical issues that have to be tackled in order to prepare the Lithuanian constitution for EU Membership