Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai: suprakonstitucionalizmas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje

Straipsnio objektas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota oficialioji konstitucinė doktrina, susijusi su Lietuvos valstybės pamatiniais konstituciniais aktais, iš kurių svarbiausias yra 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas. Straipsnyje analizuojamos šios doktrinos ištakos, reikšmė ir pasekmės konstitucinės teisės paradigmai. Konstatuojama, jog Konstitucijos požiūriu Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai yra ikikonstituciniai steigiamojo (atkuriamojo) pobūdžio aktai, priimti Tautai atstovavusių ir jos valią įkurti (atkurti) nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę išreiškusių aukščiausiųjų institucijų. Todėl daroma išvada, kad Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai yra ypatingi pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai, kurių fundamentaliosios nuostatos, įtvirtinusios ir įgyvendinusios nepakeičiamus pamatinius konstitucinius principus – nepriklausomybę, demokratiją, prigimtinį žmogaus teisių pobūdį, – turi virškonstitucinę galią, taigi jų negali paneigti jokia Lietuvos valstybės konstitucija. Atvirkščiai, Konstitucija kaip aukščiausioji teisė kyla iš Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų. Vadinasi, Lietuvos valstybės pamatiniams konstituciniams aktams būdingas suprakonstitucionalizmo elementas neprieštarauja Konstitucijos kaip aukščiausiosios teisės sampratai, o yra šiuolaikinio Lietuvos konstitucionalizmo pagrindasThis article deals with the official constitutional doctrine developed by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania regarding the fundamental constitutional acts of the State of Lithuania, in particular the Act of Independence of 16 February 1918. The subjects of this research are the origins of this doctrine, its significance, and its consequences for the paradigm of constitutional law. From the standpoint of the Constitution, the fundamental constitutional acts are considered as pre-constitutional acts of a (re)constituent nature, adopted by the supreme representative institutions expressing the will of the People to (re)establish the independent democratic State of Lithuania. Therefore, the fundamental constitutional acts are particular primary sources of Lithuanian constitutional law; their fundamental provisions (those consolidating and implementing unchangeable constitutional principles of independence, democracy, and the inherent nature of human rights) have supra-constitutional force and cannot be denied by any constitution of the State of Lithuania. On the contrary, it is the Constitution that arises out of the fundamental constitutional acts of the State of Lithuania. For this reason, the element of supra-constitutionality inherent in the fundamental constitutional acts of the State of Lithuania has to be regarded as a basis for modern Lithuanian constitutionalism rather than a contrast to the concept of the Constitution as supreme lawMykolo Romerio universiteta