Tendencies of change in the model of employment in Lithuania and European Union

The processes of development of information society and knowledge-based economy are followed by structural and institutional changes. As a consequence, the model of employment and relations of production were affected as well. The process of transformation of employment and production's organization model proceeds in many countries. The transformation manifests itself by a tendency of increasing flexibility of the model. The main goal of this article is to investigate, how mentioned tendencies manifest in the model of employment in Lithuania and European Union in recent years (after the year 2000). My investigation shows that in EU countries (especially in Denmark, Sweden, Netherlands, and UK) the model of employment becomes more flexible. The changes in Lithuanian model of employment are less noticeable; its model of employment is composed by "traditional" and "flexible" elements of the forms of employment organization. However, the attitude towards the process of work is changing and it is likely that flexible forms of organization of work will gradually settle in Lithuania as well. These processes are fostered by European Union Employment policy: the flexicurity remains one of underlying its areas, therefore there are developed recommendations for member countries, concerning the flexicurity, and there is allotted support from structural funds for the implementation of the reforms.Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos raidos procesus lydi struktūrinės ir institucinės permainos, kurios palietė ir darbo procesą bei gamybinius santykius. Daugelyje pasaulio šalių vyksta darbo ir gamybos organizavimo modelio transformacija, kurios pagrindą sudaro lankstumo didėjimo tendencijos. Kaip šios tendencijos pasireiškia darbo organizavimo modelyje Lietuvoje ir Europos Sąjungoje pastaruoju laikotarpiu, po 2000 metų, analizuojama šiame straipsnyje. Tyrimas parodė, kad ES šalyse (ypatingai Danijoje, Švedijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje) vis labiau ryškėja lankstaus darbo organizavimo modelio bruožai. Lietuvoje pokyčiai mažesni, darbo modelį sudaro „tradicinio" ir „lanksčiojo" darbo organizavimo formų elementai. Tačiau požiūris į darbo procesą jau keičiasi ir tikėtina, kad palaipsniui įsivyraus lanksčios darbo organizavimo formos. Šiuos procesus skatina Europos Sąjungos užimtumo politika: darbo rinkos lankstumas ir užimtumo saugumas išlieka prioritetinėmis sritimis, todėl šalims narėms ruošiamos reformų gairės ir skiriama struktūrinių fondų parama joms įgyvendinti