Karaliaus portretas - Jono Sobieskio, kaip Lenkijos ir Lietuvos karaliaus, įsivaizdavimas ir pavaizdavimas

Straipsnyje analizuojami ir lyginami XVII a. atspaudai ir kai kurie medaliai, kuriuose Jonas III Sobieskis vizualizuojamas kaip Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas, siekiant išsiaiškinti jo, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, vaizdavimo būdus. Remiantis Lenkijos kolekcijose esančia medžiaga, tenka daryti išvadą, kad vizualiai pabrėžiant Jono III Sobieskio, kaip tiesioginio Lietuvos valdovo, atvaizdą, liko neišryškintas jo, kaip dvigubos monarchijos valdovo, portretas. Tačiau netiesioginio vaizdavimo tipų esama. Galima išskirti bent ketvertą daugiau ar mažiau besiskiriančių tipų (kartais jų elementai sumaišyti tarpusavyje). Pirmasis Jono III spausdinto portreto tipas, kuriame Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei tenka reikšmingas vaidmuo, yra Lietuvos personifikacija karūnacijos iškilmių vaizdavime. Lietuva, aptaisyta kilmingu lenkišku kostiumu, pasirodo drauge su Rusėnija, Ukraina ir Lenkija, taip įkūnijant imperijos dalių vienybę. Antrasis vaizdavimo tipas - iškilmingas Lietuvos vaizdavimas, šalia Lenkijos Erelio pateikiant ir heraldinį Lietuvos simbolį - Vytį. Kitoje tipų poroje Lietuva atspindima tik pavadinime (įraše), o pačios personifikacijos skiriasi karališkais apdarais. Trečiasis, vadinamasis „sarmatiškas", tipas vaizduoja Joną III kaip iškilų szlachcic, arba didiką, sutelkiant dėmesį į jo karinius įgūdžius. Ketvirtajam, vadinamajam all'antica, tipui priklauso šarvais apsitaisiusio karaliaus atvaizdas - laurų vainikas ir kiti simboliniai elementai bendra Europos ikonografine kalba sieja jį su romėnų imperatoriais. Šie tipai paskatino iškelti hipotezę, kad jie skirti šiek tiek skirtingoms lenkų ir lietuvių auditorijoms. „Sarmatiškasis" tipas, pabrėžiantis karaliaus lygumą su kitais, galėtų būti skirtas bajorijai, kurių šaknys siekia senąsias stepių tautas. Ir priešingai, veikiau į klasikine tradiciją bei (Vakarų) Europos valdovo įvaizdį orientuota ikonografija tikėtinai patiko pirmiausia politiškai aktyviausiems ir įtakingiausiems didikams, linkusiems pabrėžti savo „romėniškas šaknis". Šiuo atžvilgiu netiesioginės vizualinės strategijos galėjo atlikti integruojančią funkciją, be to, būdavo pabrėžiamas Abiejų Tautų Respublikos dalių lygus statusas bei jų bendrumas kare. Manoma, kad lietuviškasis mitas apie romėnišką lietuvių kilmę XVII a. galėjo pastebimai įtakoti Lenkijos magnatus. Jie irgi ėmė jį palaikyti.In this article I analyse and compare 17th-century depictions - mainly prints but also some medals - visualizing Jan III Sobieski as ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth in order to examine modes of his representation as King of Poland and / or as Grand Duke of Lithuania. My investigation focuses on Sobieskis visualisation as Grand Duke of Lithuania, of which at least four gradually different types can be distinguished. Apart from describing these, I attempt to analyse their respective impact on the intended audience, that is, especially the Lithuanian nobility