Implementation of EC directive on temporary agency work into Lithuania legislation = Direktyvos dėl laikinojo įdarbinimo įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje.

On 19 May 2011, the Lithuanian Parliament adopted the Law on Temporary Agency Employment to implement the EU Directive on temporary agency work. Up to now there has been no special regulations for the so called “personnel lease”, although Lithuanian companies have been using such service since 2003. The law basically followed the recommendations of the Directive without setting additional restrictions. Temporary agency workers will be subject to the same conditions as permanent workers of employment agency clients are regarding working and leisure time regime and work safety. The Law on Temporary Agency Employment will enter into force on 1 December 2011. The purpose of this article is to analyze the EU Directive on temporary agency work transfer to the Lithuanian legal system and the peculiarities of the theoretical and practical problems associated with the new regulation. Conclusions and suggestions for the improvement of the legal provisions are presented.Šiame straipsnyje analizuojami ES Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones perkėlimo į Lietuvos teisės sistemą ypatumai ir nustatomos teorinio bei praktinio pobūdžio problemos, susijusios su naujuoju reglamentavimu. Pasirinkta tema aktuali tuo, kad nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigalios Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, perkeliantis ES Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas. Nesant teisinio reglamentavimo šis personalo valdymo įrankis tiek darbuotojams, tiek verslui kėlė nepasitikėjimą. Įsigaliojus įstatymui, ši problema išnyks. Straipsnyje aptariama naujojo laikinąjį įdarbinimą reglamentuojančio įstatymo priėmimo priešistorė, priežastys, nulėmusios įstatymo atsiradimą, detaliai nagrinėjamos esminės šio įstatymo nuostatos, analizuojamos teorinės ir praktinės problemas, atliekamas ES direktyvos įgyvendinimo įvertinimas. Naujasis įstatymas iš esmės apsiriboja Direktyvos rekomendacijomis, nenustatydamas papildomų suvaržymų. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme apibrėžiami darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonės ypatumai, tokie kaip darbo užmokestis laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiais tarp siuntimų dirbti, darbo ir įdarbinimo sąlygos pas darbo naudotoją laikotarpiu, įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, kurios įtvirtina darbo naudotojų prievolę užtikrinti laikiniesiems darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atsakomybę už padarytą žalą ir kt. Įdarbinimo įmonės draus laikinuosius darbuotojus socialiniu draudimu tokiomis pat sąlygomis, kaip draudžiami ir kiti darbuotojai. Laikiniesiems darbuotojams galios tos pačios sąlygos kaip ir nuolatiniams įdarbinimo įmonių klientų darbuotojams dėl darbo ir poilsio laiko režimo, darbų saugos ir darbo užmokesčio. Laikinieji darbuotojai galės naudotis ir visais darbo vietoje esančiais patogumais ar infrastruktūra (pavyzdžiui, valgykla, vaikų priežiūros ir transporto paslaugomis), tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudosis ir kiti darbuotojai. Išvadose teigiama, kad Direktyvos nuostatos įgyvendinamos naujajame įstatyme, tačiau tai anaiptol neužkerta kelio praktinių įstatymo taikymo problemų atsiradimui, tarp jų ir laikinojo įdarbinimo slėpimui rangos ar paslaugų sutartimis