Promoting entrepreneurship in higher education

Europos Komisijos Pirmininkas J.M. Barroso pagrindiniu ateinančio dešimtmečio ES ekonomikos augimo strategijos ,,Europa 2020“ prioritetu įvardina pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos kūrimą. Siekiant Europos Sąjungai (toliau ES) ir valstybėms narėms didinti užimtumą, našumą ir socialinę įtrauktį Europos Sąjunga prioritetiniu tikslu iškelia aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą bei sinergiją. Nors daugialypį verslumo fenomeną mokslinėje literatūroje tyrėjai nagrinėja visapusiškai, tačiau verslumo skatinimas aukštajame moksle (per aukštojo mokslo ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą) yra santykinai mažai tirtas. Atsižvelgiant į tai, kad 2014–2020 m. ES investicijas į jaunimą planuojama didinti labiausiai, palyginti su kitomis biudžeto kategorijomis, atliekama ES dokumentų ir Lietuvos atvejo analizė pasirinkta tikslingai dėl verslumo faktoriaus pridėtinės vertės kūrimo bei įtakos tvariam Europos augimui. Verslumo gebėjimo, pasireiškiančio idėjų realizavimu, kūrybiškumu, iniciatyvumu, motyvacija, naujovėmis, pasirengimu rizikuoti, planuoti ir siekti asmeninių ir bendrų tikslų, ugdymas aukštojo mokslo institucijose esminis, nes ,,pranašumus konkurencingoje kovoje lemia šalies žinių visuomenės dydis, o efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas yra visuomenės ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindinė sąlyga“. Tikslas – atlikti Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinių dokumentų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių, susijusių su verslumo skatinimu aukštajame moksle, analizę ir įvertinti esamą verslumo aukštajame moksle padėtį. Metodologija – dokumentų, mokslinės literatūros analizės metodais siekiama nustatyti tiriamojo objekto, verslumo aukštajame moksle, raidą. Aptarta Europos Sąjungos verslumo politika ir išskirti verslumo skatinimo etapai. Išnagrinėtas ir kritiškai įvertintas verslumo skatinimas aukštajame moksle ES ir Lietuvoje. Aptartos naujos verslumo skatinimo politikos gairės. Atsižvelgiant į tai, kad tik 2011 m. lapkričio mėnesį Europos Komisija įsteigė verslumo ugdymo darbo grupę ES verslumo ugdymo politikos vadovui sudaryti, atlikto tyrimo rezultatai naudingi verslumo skatinimo mechanizmo formavimui Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. Aukštojo mokslo indėlis – visos šalies konkurencingumo didinimo ir ilgalaikio ekonomikos užtikrinimo prasme yra esminis ir reikalauja permainų, susijusių su bendrų spendimų priėmimu. Žinių visuomenės kūrimas prisitaikant prie permainų ir inicijuojant įvairiapusę pažangą yra sunkiai įgyvendinamas, tačiau būtinas uždavinys siekiant šiandieninėje socialinėje realybėje prisitaikyti prie inovacijų ir rinkos poreikių. Verslumo politikos klausimas lieka opus ES lygiu, todėl ieškoma bendro sprendimo verslumo mąstysenos tobulinimo klausimu, kuris turi tiesioginės įtakos asmenybės formavimuisi, darbo rinkai, skatina novatorišką verslo steigimą, taigi gerina jaunų žmonių vaidmenį visuomenėje ir ekonomikoje. Atliktas tyrimas atskleidžia verslumo gebėjimo tobulinimo poreikį aukštojo mokslo institucijose[…] Research of the EU's and Lithuania's national documentation and scientific literature review of entrepreneurship in higher education identifies the current enterprise position in education. According to the analyses of the documentation and the scientific literature review, the enterprise's evaluation level was appointed. The new beginning of the enterprise in higher education is being started after the research was done and centrepiece's promotion was critically evaluated in the EU and Lithuania. In October, 2011 the committee of the EU created a new work group for enterprise promotion to create new guidelines for upcoming years. According to this, results of the research are being useful for the mechanism of enterprise promotion in higher education in Lithuania and EU. Higher education is the main entry in a growing country's competitiveness in the long term and it is asking for new decisions to be made. Developing a knowledge society which is able to adjust to the fast changing world is hard to achieve, but it is necessary in trying to adapt to social reality, innovations and financial market needs. The question of enterprise policy is still painful for the whole EU and it is trying to find a common answer to be able to improve understanding which has a direct impact on personality development, job market, and innovative business stimulation and is creating a stronger role for young people in social and economical lif