Recenzija su istoriografiniu prieskoniu

Česlovo Laurinavičiaus ir Vlado Sirutavičiaus knygoje „Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios“, išleistoje 2008 m., analizuojami 1987–1990 m. įvykiai – Sąjūdžio atsiradimas ir formavimasis, SSRS griūtis ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimas. Knygos pradžioje autoriai pristato penkis faktorius, nulėmusius sovietinės imperijos griūtį: ekonominį veiksnį, JAV užsienio politiką SSRS atžvilgiu, sovietinės nomenklatūros faktorių, nacionalinį veiksnį šalies viduje, M. Gorbačiovo asmenybę bei jo pradėtus liberalizacijos ir demokratizacijos procesus. Tačiau iš esmės lietuvių istorikų knyga skirta paskutinių dviejų SSRS iširimo veiksnių analizei. Nagrinėjamas nacionalinis veiksnys, t. y. lietuvių nacionalinis judėjimas ir iš dalies M. Gorbačiovo veiksmai kaip atsakas į Sąjūdį. Sutelkdami savo analizę ties lietuvių nacionaliniu judėjimu 1987–1990 m., Č. Laurinavičius ir V. Sirutavičius užpildo vieną pagrindinių tuščių nišų SSRS griūties istoriografijoje. Teigdami, kad Baltijos šalių nacionalinių judėjimų ir Rusijos suvereniteto atkūrimo išcentrinė jėga buvo milžiniška, Č. Laurinavičius ir V. Sirutavičius detaliai atskleidžia Lietuvos Sąjūdžio formavimosi aplinkybes, Sąjūdžio priimtų sprendimų logiką ir pačių sąjūdiečių politinės brandos raidą. Tad knyga įtvirtina Baltijos šalių nacionalinį judėjimą kaip vieną SSRS griūties faktorių. Tai savaime suprantama baltams, bet retai akcentuojama užsienio istoriografijoje.The book “Sąjūdis: nuo “Persitvarkymo” iki Kovo 11-osios” [Sąjūdis: from the Reform Movement until 11 March] by Česlovas Laurinavičius and Vladas Sirutavičius, published in 2008, analyses the 1987–1990 events – the emergence and formation of the Sąjūdis Movement, the collapse of the USSR and declaration of independent Republic of Lithuania. At the beginning of the book the authors present five factors that determined the collapse of the Soviet Empire: the economic factor, the US foreign policy towards the USSR, the Soviet nomenclature factor, the national factor within the country, the personality of Mikhail Gorbachev and his started liberalisation and democratisation processes. However, basically the book of Lithuanian historians is targeted at the analysis of the last two factors of USSR fall. The book analyses the national factor, i.e. the Lithuanian national movement and partly Gorbachev’s actions as the response to Sąjūdis. Focussing their analysis on the Lithuanian national movement in 1987–1990, Laurinavičius and Sirutavičius fill one of the main empty niches in historiography of the collapse of the USSR. Asserting that the centrifugal force of the national movements in the Baltic States and re-establishment of Russia’s sovereignty was considerable, the authors exhaustively reveal the circumstances of the formation of the Lithuanian Sąjūdis Movement, the logic behind the Sąjūdis decisions and the evolution of political maturity of Sąjūdis members. Therefore, the book establishes the national movement of the Baltic States as one of the factors of the collapse of the USSR. It is matter-of-course for the Balts, yet it is rarely emphasised in foreign historiography