Lietuvos šaulių sąjunga ir Ukrainos radikalusis išlaisvinimo judėjimas ukrainietiškoje istoriografijoje

Tarpukario periodas buvo pažymėtas aktyvios ukrainiečių kovos už Ukrainos nepriklausomybę. Po pralaimėto 1917–1921 m. Ukrainos Nepriklausomybės karo emigracijoje atsidūrusi buvusi Ukrainos karininkija prisiėmė sau misiją – atkurti Ukrainos valstybę revoliuciniu, sukilimo būdu. O Lietuva tarpukariu buvo ta šalis, kuri aktyviai teikė pagalbą ukrainiečių judėjimui, siekusiam Ukrainos suvienijimo ir nepriklausomybės. Lietuva paramą ir pagalbą ukrainiečių kovotojams teikė per savo paramilitarinę organizaciją – Lietuvos šaulių sąjungą ir lygiagrečiai sukuriant visuomenines organizacijas, kurios buvo susijusios su šauliais ir rėmė Ukrainos nepriklausomybės idėją. Taigi šiame straipsnyje pateikiama Ukrainos istoriografijos, susijusios su Ukrainos išsilaisvinimo judėjimo ir Lietuvos šaulių sąjungos tarpukariu ryšių palaikymu, apžvalga. Taip siekiama atskleisti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį Ukrainos išsivadavimo judėjimo veiklai tarpukariu, kuris suformuluotas ukrainietiškoje istoriografijoje. Tai sudarys prielaidas ir platesniems tyrimams Lietuvoje, analizuojant Lietuvos bendrai ir Šaulių sąjungos konkrečiai ryšius su Ukrainos išlaisvinimo judėjimu tarpukariu. Kūrinyje atspindimi ir analizuojami studijos šia tema, suskirstytos į du sąlyginius laikotarpius: 1) darbai, paskelbti ne Ukrainoje, chronologiniu intervalu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Ukrainos valstybės atkūrimo 1991 m., autoriai, daugiausia Ukrainos išsivadavimo judėjimo dalyviai; 2) tyrimai, paskelbti Ukrainoje po 1991 m.The interwar years became a period of active struggle for the restoration of statehood in Ukraine. The mission to revive the state in a revolutionary way was undertaken by the military circles of the Ukrainian emigration who found themselves outside the homeland after the defeat in the War of Independence of 1917–1921. Lithuania was the country that responded most actively to helping the Ukrainian movement. Support was provided mainly through the paramilitary Lithuanian Riflemen’s Union and public organizations associated with the Riflemen’s Union. This article provides a historiographical review of the scientific massif that was created by Ukrainian science in the context of studying the problems of establishing and developing relations between the Ukrainian liberation movement and Lithuania through the connecting role of the Union of Riflemen. The work reflects and analyzes studies on this issue, divided into two conditional periods: 1) works published outside Ukraine, in a chronological interval from the end of World War II to the restoration of the Ukrainian state in 1991, the authors, who were mainly participants Ukrainian liberation movement; 2) studies on the problem, published in Ukraine after 1991