Wise newborns in Lithuanian tales and legends

Straipsnyje analizuojamas įdomus, tačiau iki šiol dar mažai tyrinėtas lietuvių pasakojamosios tautosakos išmintingo kūdikio vaizdinys. Straipsnio objektas - mitologinės sakmės apie velnio mįslę įmenantį kūdikį (AT 812*) ir elementarūs novelinės pasakos „Karalaitis ir kalvio sūnus" (AT 920) siužetai. Darbo tikslas - atskleisti suaugusiųjų požiūrį į kūdikius, kurie vos gimę ima kalbėti ir pasirodo turį ne tik neįprastų kūdikiams fizinių, bet ir protinių gebėjimų. Tyrimo metodai - analitinis aprašomasis ir lyginamasis. Naudotasi Bronislavos Kerbelytės struktūrinės-semantinės tekstų analizės rezultatais. Pasakoje nepakantumą kalbančiam kūdikiui veikiausiai sukėlė tai, kad šis sugebėjimas nėra normalus, todėl ir jo turėtojas kūdikis nepageidaujamas bendruomenėje. Kita neigiamos reakcijos priežastis - įžeidžiantys kūdikio žodžiai motinai, kurie ir sukelia jos pyktį. Nepasireiškianti suaugusiųjų reakcija į kūdikio kalbėjimą mitologinėje sakmėje aiškintina tuo, kad naujagimis savo antgamtiška išmintimi žmones išgelbsti, o toliau, kaip galima numanyti, lieka tokiu pat normaliu kūdikiu, koks buvo iki tol.The paper deals with a particularly interesting phenomenon of the "wise child."The term is used to refer to the characters of tales and legends that demonstrate unconventional knowledge at an extremely young age or even speak out in the voice of a wise adult while still in the venter of the mother. The paper analyzes a Lithuanian mythological tale in which a newborn or a small child reads a riddle of the devil (AT 812*) and a novella tale "The Son of the King (Solomon) and of the Smith" (AT 920). The aim of the present study is to analyze adult people's attitude to the newborns that speak up as soon as they are born and in this way demonstrate not only their unusual physical, but also mental capabilities. The methodology of the paper consists of a descriptive comparative analysis. The findings of the structural-semantic text analysis method created by Bronislava Kerbelytė are also employed. The present analysis suggests that the ability to speak that babies have in the venter of their mothers, as described in the folklore narratives, is not normal from the physical point of view and, therefore, as many other "abnormal" characteristics of a person, is considered unwanted in the archaic worldview. In the novella tale, the newborn Solomon provokes his mother's negative reaction by telling the "truth," which insults and convinces her that the child's "wisdom" may be dangerous to her. The adults'reaction towards the baby who reads the riddle of the devil in the mythological legend is not negative because in this situation the newborn's supernatural wisdom saves the adults; moreover, as might be predicted, the newborn afterwards continues as a "normal" baby he/she was before