Interpretations of Lithuanian folk tale Eglė žalčių karalienė: short literary tales

Straipsnio objektas - keturios trumposios literatūrinės pasakos: Stepo Zobarsko „Žalčių karalienė“, Liudo Dovydėno „Eglė, žalčių karalienė“, Antano Giedriaus „Eglė, žalčių karalienė“, Jono Švaisto „Eglė ir žaltys“, sukurtos remiantis visiems gerai žinomu lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ siužetu. Darbo tikslas – apžvelgti lietuvių literatūros kritikoje beveik nenagrinėtus tekstus, paanalizuoti jų santykį su liaudies pasakos siužetu, parodyti jų meninį savitumą, kūrinių idėjas, esminius jų vaizdavimo principus. Tyrimo metodas - lyginamasis. Išvados: tekstų analizė ir jų gretinimas su liaudies pasakos siužetu išryškina trumpųjų literatūrinių pasakų savitumą, autorių iškeliamus akcentus - detalizuotas ir supoetintas veiksmo vietas, peizažus (S. Zobarskas, J. Švaistas), individualizuotus veikėjų charakterius, orientaciją į skaitytoją vaiką (S. Zobarskas) ir kt. Liaudiškai pasakai artimiausios yra J. Švaisto ir A . Giedriaus pasakos. Jie nenukrypsta nuo pagrindinio liaudies pasakos siužeto ir jį išlaiko. Šios keturios literatūrinės pasakos - tipiškos liaudies pasakos stilizacijos, priklausančios folkloriškojo tipo literatūrinėms pasakoms.Four short literary tales written by Stepas Zobarskas, Liudas Dovydėnas, Antanas Giedrius and Jonas Švaistas are analysed in this article and compared with the most interesting and poetical Lithuanian folk tale Eglė žalčių karalienė ('Eglė, Queen of the Serpents', AT 425M). The author of the article sets out to review these texts that were hitherto hardly ever analysed in Lithuanian literary scholarship at all, in order to reveal their originality, ideas, and essential principles of their creation. On the one hand, all the four literary tales do not differ too much from the folk talc plot, so they can be defined as stylizations of the folk tale. On the other hand, each author adds some particular details of his own choice, underlines them and supplements the tales with new things, e.g. in some cases the authors tend to accentuate the place of events, elaborate on the landscape and scenery (S. Zobarskas, J. Švaistas), in others they pay more attention to the characters, individualizing them, and especially taking into account that the reader was supposed to be a small child (S. Zobarskas). Having compared and analysed these tales, the author defines them as typical folk tale stylizations, belonging to the literary tales of the folkloric type