Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios ir sinodo stipendininkai užsienio universitetuose XVII a.

Nagrinėjamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios (Unitas Lituaniae) aukštojo mokslo studijų organizavimas XVII a.: XVII a. pirmoje pusėje reformacijos silpnėjimo laikotarpiu ir XVII a. antroje pusėje, kai evangelikai tapo tikybine mažuma. Remiamasi Unitas Lituaniae sinodo archyvo dokumentais. Nustatyta, kad į užsienio universitetus buvo siunčiami jaunuoliai privačiomis lėšomis, distriktuose surinktomis ir sinodo sukauptomis. Tiriamas evangelikų reformatų sinodo užsienio alumnų instituto susidarymas, kuris tapo reformatų švietimo sistemos dalimi. Už gautas lėšas studijavusieji privalėjo atidirbti Lietuvoje ir ten, kur juos skyrė sinodas. Amžiaus pradžioje jų daugiausia buvo evangeliškuose Karaliaučiaus, Bazelio, Leipcigo, Vitenbergo, Altdorfo, Heidelbergo ir Frankfurto prie Oderio universitetuose; XVII a. pirmoje pusėje ir viduryje daug studentų iš Lietuvos telkėsi Franekerio ir Leideno universitetuose. Amžiaus pabaigoje stipendijos su visu išlaikymu gautos Leidene – 4, Marburge – 3, Heidelberge – 4, Frankfurte prie Oderio – 2, Berlyne (Joachimstalerio gimnazijoje) – 2, Karaliaučiuje – 3. Nuolat ir organizuotai siunčiami reformatų studentai per šimtmetį brandino, nors ir negausią, bet stabiliai veikiančią protiniu darbu duoną pelniusią grupelę. Dauguma Lietuvos reformatų bažnyčios vadovaujančiųjų, Kėdainių ir Slucko gimnazijų rektoriai ir dauguma mokytojų buvo baigę užsienio universitetus. Susidarė reformatų kunigų giminės (Božimovskiai, Bilneriai, Progulbickiai, Krosnevičiai (Krosnovieckiai), Minvydai ir kt., kurių kelios kartos buvo studijavusios užsienio universitetuose. Šimtmetį veikęs sinodo užsienio alumnų institutas sudarė galimybes plėtoti kultūrinius kontaktus, o kartu ir skatino naujovių įsruvas Lietuvos kultūros raidoje. Svarbiausios jų buvo: sudarė aukšto išsilavinimo bažnyčios dvasininkų, gimnazijų pedagogų grupes; subrandino Adomo Rasijaus (apie 1575-1627/1628) projektus koreguoti visuomenės sandarą ir tobulinti Lietuvos švietimo sistemą: įkurti Lietuvoje kilmingųjų ir pirklių akademines gimnazijas su specializuotomis programomis; paskatino XVII a. viduryje S. B. Chylinskį išversti Bibliją į lietuvių kalbą Franekeryje ir Londone; buvo suvokta lietuvių kalbos, kaip rašto kalbos ir kaip Šv. Rašto kalbos reikšmė, o kartu jos vaidmuo tikėjimo diegimui; tai suteikė impulsą 1701 m. pabaigti Naujojo Testamento vertimą į lietuvių kalbą ir ją išleisti 1701 m.; kelios studentų kartos buvo susipažinusios su olandų „Stalenbijbel“ vertimu, tekstu ir komentarais; tai paskatino projektuoti olandiškos „Slatenbijbel“ tekstų ir komentarų vertimą į lenkų kalbą. Užsienio universitetuose išsilavinimą įgijusieji buvo, nors ir negausi, bet tvirta kitokio mąstymo, nei pradėjo įsigalėti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, srovelė Lietuvos mentaliteto padangėje.Article analyses the organisation of higher education by the Calvinist Church of the Grand Duchy of Lithuania (Unitas Lituaniae) in the 17th century, in the period of the weakening of the Reformation, covering the first half of the 17th century, and the second half of the century, when Evangelicals became a religious minority. Research reveals that the education of young people at foreign universities was funded by private means, collected in the districts and accumulated by the Synod. This article also investigates the formation of the institution of international alumni at the Synod of the Calvinist Church, which became part of the system of education of that Church. The stipendiaries had to make up for the financial aid by working at locations assigned by the Synod. The continuous operation of the institute of international alumni at the Synod for more than a century permitted cultural contacts and simultaneously promoted the infusion of new ideas into the evolution of Lithuanian culture. The most important of the latter included the formation of groups of clergymen and school teachers with a university education; the nurturing of Adomas Rasijus' (ca I575-1627/8) projects for the adjustment of the social structure and the refinement of the education system in Lithuania by the establishment of academic grammar schools for the nobility and merchants from Lithuania with special syllabi; the encouragement of S.B. Chylinski to translate the Bible into Lithuanian in the middle of the 17th centuiy in Franeker and London; understanding the importance of the Lithuanian language as a written language and the language of the Holy Scripture; the possibility to get acquainted with the translation, text and commentaries of the Dutch Statenbijbel; the encouragement to complete the translation of the New Testament into the Lithuanian language and publish it in 1701; planning the translation of a commentary to the Dutch Statenbijbel into Polish