[Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis - XVII a. pirmas dešimtmetis. Ingė Lukšaitė]

Lietuvių istoriografijoje ligi šiol dominavo neigiamas požiūris į XVI a. Lietuvoje kilusį reformacijos sąjūdį. Lietuvos reformacijai buvo nepripažįstama kuriamoji kultūrinė reikšmė. Istorikė Ingė Lukšaitė veikale „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“ (1999) siūlo naują, visiškai kitokį požiūrį, atskleisdama glaudų reformacijos ir kultūros ryšį bei reikšmę to meto Lietuvos visuomenei. Autorė kruopščiai ir tiksliai pristato reformacijos srovių skirtumus, kurie nulėmė nevienodą bažnyčių organizaciją bei skirtingą ryšį su įvairiomis Lietuvos visuomenės grupėmis. Tokiu būdu Lietuvoje susidarė sudėtingas netolygių jėgų laukas, kurį autorė turėjo išskaidyti taip, kad bendrybėje išryškėtų atskirybės, ir tai jai meistriškai pavyko. Knygoje reformacijos raida apžvelgiama dviejose skirtingose erdvėse – Prūsijos kunigaikštystėje, ypač jai priklausiusioje Mažojoje Lietuvoje, ir LDK, į kurią įėjo Didžioji Lietuva. Šis ilgalaikis reiškinys kiekvienoje erdvėje su savitomis socialinėmis sąlygomis ir savita reformacijos raida, nagrinėjamas pagal autorės apibrėžtą ir pagrįstą periodizaciją. Išsamiai ir įtikinamai pristatomi reformacijos ryšiai su XVI–XVII a. LDK visuomenės pažiūrų į krašto santvarką pokyčiais, atskleidžiama reformacijos šalininkų įtaka LDK teisinės sistemos tobulinimui, švietimo raidai, lietuvių kalbos puoselėjimui, jų svarba ginant LDK valstybingumą. Vertingiausias veikalo bruožas – įžvalgi analizė ir reikšmingų išvadų vienovė. Lietuvių istoriografijoje rastųsi nedaug darbų, kurie atvertų tokius plačius horizontus tolimesniems tyrinėjimams.So far, negative attitudes towards the reformation movement the 16th century Lithuania have prevailed in Lithuanian historiography. Lithuanian reformation has not been considered significant with regard to culture development. A work “Reformation in the Grand Duchy of Lithuania and Lithuania Minor” (1999) by a historian Ingė Lukšaitė offers a new and totally different opinion by revealing a close relation of the reformation and culture and its significance for the then Lithuania. The author thoroughly and accurately presents differences of reformation flows, which determined the uneven church organisation and different relations with various social groups existing in Lithuania. Thus a field with uneven powers emerged. The author had to analyse it by emphasising individual features in the common mass, and she did it perfectly. The book reviews the reformation with regard to two different fields – the Duchy of Prussia, especially Lithuania Minor, and the Grand Duchy of Lithuania with Lithuania Proper being part of it. In each field with peculiar social conditions and reformation, this durable phenomenon is analysed according to the periodization defined and reasoned by the author. The links of the reformation with changes in attitudes towards national organisation of people of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–17th centuries are extensively and persuasively presented. The influence of reformation followers on the improvement of the legal system, education development and fostering of the Lithuanian language as well as their importance when defending the statehood of the Grand Duchy of Lithuania are revealed. The most significant characteristic of this work is a profound analysis and significant conclusions