The German interests towards Lithuania: a dilemma of the Zwischenraum

Straipsnyje aptariamos dilemos, su kuriomis susiduria Vokietija, formuodama užsienio politiką Lietuvos atžvilgiu. Sugriuvus Berlyno sienai, įvyko Vokietijos susivienijimas, susikūrė naujos valstybės, o Lietuva atkūrė valstybingumą. Lietuvos Respublika vėl tapo matoma tarptautiniame politiniame žemėlapyje, todėl natūralu, kad Bona/ Berlynas naujo tarptautinės politikos subjekto atžvilgiu turėjo suformuoti nacionalinį užsienio politikos kursą. Straipsnyje pastebima, kad XX a. paskutinįjį dešimtmetį Vokietija aktyviai rėmė Lietuvą, tarp šių valstybių vyko intensyvus politinis dialogas. Tačiau naujojo tūkstantmečio pradžia pasižymi gana vangiais Berlyno ir Vilniaus tarpusavio santykiais. Straipsnyje bandoma išsiaiškinti, kokie interesai bei nuogąstavimai lemia dabartinę Vokietijos užsienio politiką Lietuvos atžvilgiu. Šiame kontekste nagrinėjami Vokietijos ir Rusijos santykiai bei Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos sąveikos dinamika. Straipsnyje siekiama suprasti minėtų besivystančių tarpvalstybinių santykių logiką bei pateikti jų raidos prognozes.With the fall of the Berlin wall the two German states became unified, furthermore numerous other states were newly found, or as in the case of the Lithuanian re-established. Lithuania became apparent again as an own international political entity, consequently Bonn/Berlin had to create a new foreign policy to this situation. After intensive support and dialogue in the 1990s it seems that, in the new millennium, the bilateral relations between Berlin and Vilnius had "fallen asleep". Through investigate the interests and fears of the foreign policy of Germany towards Lithuania, the present article also looks at the German-Russian relations, and in this context at the development of the Lithuanian-Russian-German relations, to examine reasons for the current situations and to make prospects for a future development